Politikas trečiadienį sakė, kad paskolų kainai įtaką dariusių tarpbankinių palūkanų normos „Vilibor“ augimas galėtų būti įvertintas kaip apgavystė.

„Realiausias kelias, jeigu kažkas iš asmenų, kurie mokėjo ar tebemoka tas palūkanas (...), kreipsis į teismą, proceso metu bus įvertintos visos aplinkybės“, – Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

„Nemanau, kad šitą galima kaip nors spręsti politikams. Manau, kad reikėtų kreiptis į teismą. Negaliu garantuoti, koks bus teismo sprendimas, bet atskleisti faktai rodo, kad yra labai daug pagrindo manyti, kad teismas gali vertinti kaip apgavystę“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta pabrėžė, kad siūlymai prisiteisti kompensacijas dėl tariamų permokų už paskolas krizės metu sukurtų pavojingą precedentą.

„Atitinkamai būtų galima kreiptis į teismus dėl tuo metu mokėtų aukštų palūkanų už indėlius išieškojimo. Per krizę pakilo palūkanos ne tik už paskolas, daugiau buvo mokama ir už indėlius“, – komentare BNS teigė S. Krėpšta.

Pasak jo, indėlininkai vien dėl pakilusių palūkanų už indėlius 2009-2010 metais gavo apie 223 mln. eurų daugiau pajamų.

M. Zalatorius: pasisakymai – politinio proceso dalis

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas sako, kad tokie R. Karbauskio pareiškimai yra politinio proceso dalis.

„R. Karbauskio išsakyti komentarai patvirtina mūsų įžvalgas, kad klausimai, keliami dėl tarpbankinių palūkanų normos Vilibor skaičiavimo metodikos, yra politinio proceso, o ne siekio užtikrinti finansinį stabilumą bei teisingumą, dalis“, – trečiadienį išplatintame komentare sakė Mantas Zalatorius.

„Kitaip Seimo kultūros komiteto pirmininko susidomėjimo šia tema paaiškinti negalima. Lietuvos bankų asociacija ir šalyje veikiantys bankai nedalyvauja politiniuose procesuose. Galime tik pakviesti kaltinimais besisvaidančius politikus nustoti žaisti rinkėjų emocijomis ir atsakingoms institucijoms pateikti faktinių įrodymų“, – teigė jis.

Parlamentiniam tyrimui vadovaujantis Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas abejoja, ar komisija inicijuotų ieškinius, nebent tai būtų Vyriausybės sprendimas.

„Svarstyčiau galimybę palaukti, ką darys dėl Vilibor mūsų komisija, Vyriausybė. Kažin, ar inicijuosime kažkokius teisinius sprendimus, nors taip gali būti, bet tai gali priklausyti nuo Vyriausybės sprendimo“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė  S. Jakeliūnas. 

Pasak komiteto vadovo, Lietuvos komerciniai bankai per 2009-2010 metų ekonominę krizę galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor.

Jis apkaltino Lietuvos banką, kad šis nuslėpė 2012 metais parengtą analitinę pažymą apie Vilibor augimą.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas S. Jakeliūno kaltinimus vadina nepagrįstais ir tendencingais. Jis nurodo, kad Lietuvos banko tarnautojų parengta pažyma buvo centrinio banko vidaus diskusijoms skirtas darbinis dokumentas, kuriame atspindėtos autorių asmeninės nuomonės. Šis dokumentas neseniai buvo paviešintas.

Opozicija teigia, kad S. Jakeliūno tyrimas gali būti susijęs su artėjančiais prezidento rinkimais.