„Mano spėjimas būtų, kad toks lengvas, švelnus (elektros – red. past.) energijos perteklius Lietuvoje nusimato apie 2030-uosius metus. Iki tų metų reikia galvoti tuos projektus, kurie galėtų pasitarnauti tos energijos vartojimui ir mūsų valstybės ekonomikos kėlimui“, – ketvirtadienį „Nasdaq“ listinguojamų bendrovių vadovų susitikime su investuotojais sakė R. Masiulis.

Pasak jo, be eksporto, perteklinė elektra galėtų būti panaudota pirmiausia gaminti žaliąjį vandenilį, taip pat kaupimui įrengiant tam skirtas baterijas.

„Energijos kaupimą aš pirmiausia turiu omeny vandenilio projektą, nes vandenilis turi labai gerą konversijos iš elektros į vandenilį rodiklį – tarp dvidešimties–trisdešimties procentų prarandama elektros energijos, o vandenilis gali būti panaudotas daug kur“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

„Baterijų Lietuvoje bus nemažai – mes jau metų bėgyje turėsime 200 megavatų (galios – ed. past.) baterijų, ko sisteminėms paslaugoms pilnai užteks. Bet tiems, kas numato galimybę užsiimti elektros prekyba dėl didelių elektros kainų skirtumų, tai elektros baterijos irgi gali būti atsakymas. (...) Bet kokiu atveju tai yra puiki terpė tokioms investicijoms, kad tos baterijos atsipirktų ir pakankamai greitai“, – kalbėjo R. Masiulis. 

Jis įsitikinęs, jog, esant dabartiniam atsinaujinančių energijos išteklių vystymosi tempui bus pasiektas tikslas iki 2030 metų iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti 7 gigavatus elektros.