Bendros Baltijos valstybių įmonės, kuruosiančios „Rail Baltica“ projektą, likimas priklausys nuo premjerų susitikimo pirmadienį. Pasak Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, jeigu Baltijos valstybių ministrai pirmininkai pasieks susitarimą dėl Vilniaus prijungimo prie europinės vėžės, susitarti dėl akcininkų sutarties pavyktų jau kitose derybose.

„Iš esmės iš politinių neišsprendžiamų klausimų turime Vilnių ir tikimės, kad po pirmadienio premjerų susitikimo bus daugiau aiškumo. (...) Jei pasiektų susitarimą dėl Vilniaus, kitame susitikime bent jau susitartume dėl nuostatų. O gal būtų galima iš esmės pasiekti susitarimą“, - BNS po Baltijos valstybių derybinių grupių susitikimo penktadienį telefonu iš Talino sakė A.Jackus.

Pasak jo, iš esmės dėl kitų klausimų susitarta, arba nuspręsta, kad dėl jų galima susitarti kitose derybose. A.Jackus teigė, kad Lietuvos pozicija dėl Vilniaus nesikeičia.

„Susisiekimo ministras vakar išsiuntė kompromisinius pasiūlymus Latvijai ir Estijai dėl įvairių klausimų: Vilniaus, dėl to, kad Europos Sąjungos lėšos negali būti naudojamos kitos valstybės infrastruktūrai, nei numatyta ir kitų klausimų,. (...) Dėl Vilniaus buvo įvardinta, kad šiuo klausimu negali būti kompromiso, kad be Vilniaus negali eiti trasa“, - teigė ministerjos atstovas.

Dėl „ Rail Baltica“ projekto pirmadienį tarsis ir Baltijos šalių premjerai. Estijos iniciatyva daugiausiai nesutarimų keliantis klausimas - Vilniaus prijungimas prie „ Rail Baltica“ vėžės perkeltas į politinį lygį.

Nesutarimai prasidėjo, Lietuvai pareiškus norą prie transeuropinio geležinkelio prijungti savo sostinę, tam priešinasi Estija, baimindamasi, kad tai išpūs projekto kainą. Šiuo metu Jungtinės Karalystės „Aecom“ skaičiavimais vėžė vien Lietuvos teritorijoje kainuotų apie 4,4 mlrd. litų.