Po krizės palengva atsitiesiantiems medienos produktų gamintojams nerimą kelia didėjančios lietuviškų rąstų kainos. Perdirbėjai būgštauja, kad žaliava dar labiau brangs pradėjus veikti mediena kūrenamoms katilinėms.

Pelnas ėmė tirpti

Baldų ir kitų medienos produktų gamintojai ėmė skambinti pavojaus varpais – rąstų, iš kurių gaminama produkcija, kainos šoktelėjo į viršų ir išlieka tendencija, kad žaliava toliau brangs. Tokią verslo aplinką asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas vadina grėsminga. Visų pirma dėl to, kad, jo žodžiais tariant, mūsų šalies įmonės gali prarasti konkurencingumą.

"Svarbiausia, kad žaliavos kaina pernelyg nesiskirtų nuo tos, kurią už rąstus moka mūsų potencialūs konkurentai, – pabrėžė R.Beinortas. – Medienos kainos, panašiai kaip ir naftos, jei kyla, tai visame regione." Jeigu visame Šiaurės Vakarų regione, t.y. Baltijos jūrą supančiose valstybėse, kainos išliks vienodos, tuomet bendrovių konkurencinės galimybės bus panašios.

"Bet jeigu dėl kokių nors subjektyvių priežasčių staiga Lietuvoje apvalios medienos kaina smarkiai šoka į viršų, skirtingai nei Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, tai jau yra didžiulė problema", – apie tendencijas kalbėjo R.Beinortas.

Tašo ir dailylenčių gamybos bendrovės "Nilma" direktorė Asta Vaičekonytė atkreipia dėmesį į tirpstantį sektoriaus atstovų pelną: "Pakilus žaliavos kainoms, iškart sumažėjo pelningumas, nes sutartys pasirašytos iš anksto, dabar kainų didinti nėra galimybių. Kai kurios įmonės dar ieško resursų, o kitos, ypač turinčios kreditų, atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje."

Konkuruoja su katilinėmis

R.Beinortui didžiausią nerimą kelia mediena kūrenamų katilinių, kurios pretenduoja į baldininkų žaliavą, plėtra. Įvyktų katastrofa, jeigu, kaip teigia medienos įmonių atstovas, būtų pradėta neapdairiai skatinti medienos kaip kuro naudojimą.

"Katilinių plėtrą reikėtų vertinti atsakingai, o visus susijusius sprendimus turėtų priimti išmanantys žmonės. Yra medienos, iš kurios ką nors galima gaminti, tai – ne malkos. Tačiau jeigu tokia mediena pradės keliauti į katilines, bus didžiulė problema. Sužlugdysime vieną stipriausiai išsivysčiusių sektorių", – perspėjo R.Beinortas. Šalies baldžiai, jo vertinimu, jau yra žinomi ir vertinami užsienio rinkose, nes turi žinių, modernių įrengimų ir patyrusių specialistų.

"Svarbiausia, kad netrūktų žaliavos, – vieną esminių sėkmingo darbo prielaidų nurodė R.Beinortas. – Ypatingas vaidmuo tenka kreditavimui, darbo jėgos pasiūlai rinkoje."

Švedai moka dukart

Medinių namų asociacijos direktorius Darius Jokubauskas sako, kad daugiausia triukšmo dėl žaliavos kainų kelia įmonės, kurios dirba tik vietos rinkoje.

"Keletą metų medienos kainos mažėjo, todėl gamintojai galėjo lengviau atsikvėpti, o dabar, rąstams pabrangus, produkcijos kainų juk nepadidinsi. Lietuviai dar nepasirengę mokėti brangiau", – problemą nurodo D.Jokubauskas. Turintieji sandėliuose pakankamai žaliavos dar dirba konkurencingai, o tiems, kuriems rąstus tenka pirkti dabar, iškyla rimtų problemų.

Su Skandinavijos lentpjūvėmis bendradarbiaujančios įmonės "Brolis Timber" direktoriaus Dominyko Vizbaro teigimu, eglinio rąsto kubinis metras Švedijoje kainuoja apie 100 eurų (345 litus), o Lietuvoje tokį pat rąstą galima įsigyti už 180 litų už kub. m.

"Kainų skirtumas – didelis, tačiau švediškas rąstas yra kur kas aukštesnės kokybės, o pas mus apvaliai medienai brangti nėra priežasčių", – kalbėjo D.Vizbaras.

Baltijos baldų grupės savininkas Rimas Varanauskas pridūrė, kad Lietuvoje visuomet žaliava buvo pigesnė negu Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje. Ten visuomet mediena buvo brangesnė ir natūralu, kad ir dabar kainuoja daugiau. "Nerimą kelia ne kaina, bet tendencija, kad žaliavos kaina didėja ir mūsų šalyje", – kalbėjo R.Varanauskas.

Medienos įmonių atstovai sutaria, kad būtent dėl to, jog Lietuvoje žaliavos kainos mažesnės, mūsų gamintojai išlieka konkurencingi eksporto rinkose.

Gyvybės įkvepia kreditai

Dienraščio kalbintų įmonių vadovai sutaria: verslo sėkmė iš esmės priklauso nuo kreditų, kuriuos bankai teikia arba neteikia įmonėms. R.Beinortas skaičiuoja, kad daugeliui įmonių trūksta finansinių išteklių, nes bankai nesutinka skolinti.

"Bankai yra pasitraukę iš verslo, o be finansavimo įmonės nieko negali padaryti. Kreditai yra būtinybė norint sėkmingai plėtoti verslą, – kalbėjo R.Beinortas. – Bankai veikia tarsi autonomijoje, kaip šilkaverpiai vorai kokone užsidarę, o verslas iš esmės paliktas likimo valiai."

Kita vertus, kai kurių įmonių atstovai sako, kad bankų uždarumas – jau praeityje. Pavyzdžiui, D.Vizbaras džiaugiasi, kad banko atstovai sutiko peržiūrėti jo įmonei suteikto kredito palūkanų dydį ir suteikė galimybę turėti daugiau apyvartinių lėšų.

Ūkio bankui už pagalbą dėkinga bendrovė "Nilma" – bankas kelis kartus restruktūrizavo paskolą, atidėjo palūkanų mokėjimą ir dar paskolino apyvartinėms lėšoms. "Be banko pagalbos įmonė būtų bankrutavusi," – neabejoja A.Vaičekonytė. Jos vadovaujama įmonė, apsirūpinusi vienais geriausių rinkoje įrengimais, sunkmečiu susidūrė su problemomis. Trylika metų veikiančiai įmonei teko skubiai ieškoti išeičių ir, A.Vaičekonytės manymu, buvo pasirinkta teisinga strategija, kai nuspręsta žengti į užsienio rinkas.

"Turime subalansuotą žaliavos tiekimą. Žaliava tiekiama ne iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Baltarusijos įmonių. Koncentruojamės į pagrindines savo eksporto rinkas, dirbame su naujais klientais Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, – pasakojo A.Vaičekonytė. – Pertvarkėme ir toliau tobuliname planavimo ir vadybos sistemą, kuri leis plėtoti veiklą ir sunkiausiu periodu – žiemą. Pasirinkta strategija iš esmės pagerino įmonės veiklą, ir dabar mes galime pasidžiaugti augančiomis gamybos ir pardavimo apimtimis."

Driekiasi bankrotų virtinė

Kai kurios medienos pramonės bendrovės jau išnyko iš verslo žemėlapio. Veiklą nutraukė didžiausia lentpjūvė "Pajūrio mediena", baldų gamintojai "Venta" ir "Dilikas", bankroto bylos pradėtos "Narbutas ir Ko", "Wood Team Production".

Kaip medienos sektoriaus apžvalgoje svetainėje lietuvosmediena.lt pastebi profesorius Antanas Morkevičius, kai kurios įmonės krizę įveikė sumaniai. Jis išskiria "Pajūrio medieną", kuri, po truputį mažindama, visai nutraukė pjautinės medienos gamybą. Beje, kai kurie kapitalo turintys subjektai sugebėjo įsigyti silpnesnius rinkos žaidėjus. Pavyzdžiui, "Grigiškių" grupė nupirko "Klaipėdos kartoną".

"Mums nepasisekė, parduodame verslą. Per krizę nesuvaldėme situacijos ir dėl to bendrovei paskelbtas bankrotas", – apie parduodamą "Wood Team Production" kalbėjo R.Varanauskas. Kelias kitas įmones valdanti grupė priversta atsisakyti pušies masyvo baldų gamybos bazės Vievyje ir medienos paruošimo cecho Eišiškėse. Verslininkas skaičiuoja, kad sunkmečiu grupės produkcijos pardavimas sumažėjo 30 proc., tačiau situacija pamažu gerėja.

Lemia racionalūs sprendimai

Asociacijos "Lietuvos mediena" duomenimis, šįmet jau bankrutavo 130 medienos įmonių. Kokios verslo žlugimo priežastys? "Nilmos" valdybos narys ir "Ūkio banko Rizikos kapitalo valdymo" projektų vadovas Ramūnas Valančiauskas nurodo kelias.

"Dauguma įmonių vadovų neįvertino rizikos. Vadovas turi planuoti bent metus į priekį: kam parduos, kiek reikės žaliavų, kokie bus pinigų srautai. Neįtikima, bet daugelio bendrovių vadovai neplanuoja, gyvena šia diena", – pastebi R.Valančiauskas.

Jo nuomone, visuomet reikia sekti kiekvieno mėnesio rezultatus ir reaguoti į pokyčius. Jeigu mėnuo prastas, iškart derėtų imtis priemonių.

"Dauguma mūsų verslininkų galvoja tik tada, kai rezervai jau išnaudoti", – pastebi R.Valančiauskas. Norint, kad verslas būtų sėkmingas, reikia racionaliai ir nuosekliai dirbti, tada pavyks įgyti konkurencinį pranašumą. "Deja, bet dažnai atsitinka, kad mūsų įmonės prisiima kreditų, nepasiekia planuoto pardavimo ir nebesugeba grąžinti paskolų, atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais", – apie bankrotų priežastis kalbėjo R.Valančiauskas.