Nors Galimybių pasas yra prieinamas visoje Lietuvoje, šalies bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ atstovai pastebi, kad renginių organizatoriai mažesniuose miestuose susiduria su didesniais iššūkiais negu Lietuvos didmiesčiai, nes testavimo punktų skaičius tarp miestų gali ženkliai skirtis.

„Dirbame su renginių organizatoriais visoje Lietuvoje, todėl pastebime, jog Galimybių pasas yra šalies didmiesčių prabanga, nes testavimo punktų mažesniuose miestuose yra daug mažiau. Negana to, mažesni miestai dažniausiai turi ir mažesnius renginius, o tariantis dėl testavimo punkto įrengimo renginio dydis yra svarbu“, – savo pastebėjimais dalinosi „Tiketa“ komercijos skyriaus direktorius Laurynas Vairys.

„Tik paleidus Galimybių pasą renginių rinkoje buvo savotiškas chaosas, nes atsakymų trūko ir lankytojams, ir organizatoriams. Vieni Galimybių paso gauti negalėjo, kiti jo gauti net nenorėjo, o visa tai, sumaišius su informacijos trūkumu, nulėmė, kad daugumos organizatorių pardavimai krito, nors teoriškai Galimybių pasas žmonių kiekį „ant popieriaus“ padidino“, – pridūrė L. Vairys.

Organizatorių nuotr.

Gegužės 24 dieną pradėjus veikti Galimybių pasui buvo juntamas ne tik informacijos bei aiškumo trūkumas, bet ir testavimo punktų stygius, todėl, praėjus kelioms savaitėms, renginių organizatoriai vis dažniau imasi iniciatyvos į savo rankas ir testavimo taškus kviečiasi į renginio vietą, kad lankytojams gauti Galimybių pasą būtų kuo paprasčiau, rašoma pranešime spaudai.

„Greitai turėsime keturių dienų renginį, kuriame bus ir testavimo punktas, todėl žmonės čia pat galės gauti Galimybių pasą. Bendradarbiaujame su pirminės sveikatos priežiūros centru, tad testai bus nemokami, bet labiausiai mus neramina techniniai dalykai – ar sklandžiai skanuosis QR kodai, ar greitai e.sveikatoje atsiras rezultatai“, – teigė Varėnos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Miglita Kašėtienė.

Sporto varžybos, skirtingai negu kiti renginiai, per karantiną be žiūrovų vykti galėjo, todėl, nuo balandžio 19 dienos atlaisvėjus renginių ribojimams, pirmieji šiais metais žmones sugrįžti pakvietė būtent sporto renginiai. Sporto pasaulis taip pat buvo pirmasis ir praktiškai išbandęs gegužę startavusį Galimybių pasą.

„Galimybių pasas, kaip mechanizmas, veikia be trikdžių ir yra lengvai naudojamas, o idėja – būti prevenciniu įrankiu – yra puiki. Vis dėlto, iškart iš organizacinės pusės susidūrėme su problemomis, kad žmonėms buvo sudėtinga jį suprasti arba žmonės tingėdavo darytis testus, todėl rinkosi sėdėjimą prie televizoriaus, o ne renginius“, – pasakojo Vilniaus „Ryto“ klubo rinkodaros vadovė Loreta Stakauskaitė.

„Anksti pastebėjome, kad daug žmonių klaidingai suprato, kad Galimybių pasą galima gauti tik pasiskiepijus, o taip pat, kad norint pasidaryti testą, reikia už jį mokėti. Daug mūsų renginių buvo tuo metu, kai dar nebuvo įsibėgėjusi masinė vakcinacija ir trūko informacijos apie Galimybių pasą, todėl tapome savo padėties įkaitai – galimybė lankytis yra, bet kam lankytis – nėra“, – prisimena L. Stakauskaitė.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalas tarp Kauno „Žalgirio ir Vilniaus „Ryto“ šiemet išsisprendė per trejas rungtynes, iš kurių vienerios vyko Vilniuje ir dvi – Kaune. Sostinėje vykusį mačą galėjo stebėti tik Galimybių pasą turintys žmonės, o rungtynėse iš viso dalyvavo 800 sirgalių. Lyginant su 2019 metų LKL finalu, tai yra beveik aštuonis kartus mažiau, bet svarbu paminėti, kad šiemet mažesnis buvo leistinas vietų skaičius tribūnose.

„Nors sumaištis dėl Galimybių paso buvo ir yra nemaža, situacija pamažu aiškėja. Vis daugiau organizatorių daro renginius būtent su Galimybių pasu, nes tuomet yra leidžiamas maisto ir gėrimų vartojimas renginio metu, o tai yra reikšminga pajamų eilutė. Tuo metu tie, kuriems nėra būtinas nei vartojimas, nei didelis žmonių kiekis visuomet rinksis renginius be „GPaso“, kas lemia geresnius pardavimus“, – pridūrė L. Vairys.