Kita vertus, poilsiautojai ir smulkieji verslininkai pastebi, kad Nidoje žmonių mažiau nei pernai. „Smiltynės perkėlos“ generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo manymu, laikiną ištuštėjimą lemia prastas oras.

Per Jonines srautas – didesnis nei įprasta

D. Butvydas teigia, kad didesnę įtaką nei 20 eurų nacionalinio parko rinkliava lankytojų srautui turi oras, pastarosiomis dienomis buvęs prastas.

„Nors naujasis mokestis įsigaliojo nuo birželio 20 d., srautas karštą Joninių savaitgalį nesumažėjo. Šiemet, palyginti su ankstesniais metais, transporto srautas per Jonines buvo itin didelis“, – sako įmonės, keliančios transporto priemones ir žmones per Kuršių marias, direktorius.

Verslas, juokauja D. Butvydas, priklauso nuo dviejų dalykų: vasarą – nuo saulės, žiemą – nuo stintų. Dabar pastebimą poilsiautojų mažėjimą, mano jis, lėmė po Joninių subjuręs oras, o ne rinkliava.

Alternatyvi transporto priemonė – greitaeigis „Smiltynės perkėlos“ katamaranas, trečią sezoną vasaros mėnesiais kursuojantis maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Nida ir vežantis tik žmones bei dviračius, šiemet labai populiarus, bet D. Butvydas to taip pat neskuba sieti su didesniu mokesčiu. Jo nuomone, savaitės trukmės atostogų Nidoje biudžete 10 eurų nesudaro didelio skirtumo.

„Išlaidų padidėjimą galbūt labiau jaus savaitgalio poilsiautojai. Birželis buvo šiltas, bet rinkliava atsirado tik antroje jo pusėje, o dabar, jai jau galiojant, atvėso oras. Liepos pabaigoje ir rugpjūtį, žadama, orai šils – tada ir matysime, kokį iš tiesų poveikį daro didesnė rinkliava“, – kalba „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius.

Užsieniečių mažėja nuo pernai

Alksnynės kontrolės posto duomenimis, šių metų birželį postą kirto apie 16 tūkst. lengvųjų transporto priemonių, mokančių vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą. Palyginti su praėjusių metų birželio mėnesio duomenis, skaičius skiriasi nedaug – šiemet postą pervažiavo apytiksliai 200 lengvųjų transporto priemonių mažiau.

„Turime pastebėti, kad sumažėjimas matomas birželio mėnesio pradžioje, kai galiojo mažesnė, 5 eurus siekianti rinkliava. Nuo dienos, kai įsigaliojo didesnė rinkliava už įvažiavimą į Neringą, lengvųjų transporto priemonių buvo net apie pusę šimto daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – aiškina S. Vaišvilaitė.

Taip pat, sako ji, važiavo daugiau atvykstančiųjų automobiliais-gyvenamaisiais namais. Visgi bendroje birželio statistikoje pastebimas į Kuršių nerijos parką įvažiavusių motorinių transporto priemonių mažėjimas.

„Lankytojų, atvykstančių iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, sumažėjimas pastebėtas jau praėjusiais metais – tam įtakos turėjo ekonomikos krizė šioje šalyje“, – komentuoja atstovė spaudai ir primena, kad pagrindinio lankytojų srauto Neringa sulaukia nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio, todėl galimus pokyčius ar šių metų tendencijas bus galima apibendrinti vasaros pabaigoje.

Daugiau dviračių, Nidoje atsirado tuktukai

„Pasirenkančiųjų alternatyvius atvykimo būdus skaičius auga, bet kol kas tai nėra labai ryškus pokytis“, – pastebi pašnekovė.

Sparčiai populiarėja ir D. Butvydo minėtas „Smiltynės perkėlos“ greitaeigis laivas: tampa populiaru į Neringą (Juodkrantę, Nidą) atvykti šiuo laivu ir grįžti dviračiais arba atvirkščiai. Šią vasarą laivas taip pat pradėjo kursuoti tarp Juodkrantės ir Drevernos.

Dviračiai – populiari transporto priemonė Neringoje, todėl nekantriai laukiama per visą Kuršių neriją besidriekiančio dviračių tako tolimesnės rekonstrukcijos. „Pastebime, kad Nidos gyvenvietėje populiari susisiekimo priemonė – tuktukai, irgi atsiradę šiemet, – naujoves vardija S. Vaišvilaitė. – Autobusus dažniau renkasi vienadieniai lankytojai.“

Ji, kaip ir „Smiltynės perkėlos“ direktorius, atkreipia dėmesį, kad didelę įtaką Neringos ir viso Lietuvos pajūrio lankytojų srautams turi orai.

Kainų pokytis nedidelis, naujų mokesčių nematyti

Ar padidinus rinkliavos mokestį atsiras daugiau lėšų, skirtų Neringai tvarkyti? Ar esama ekonominių šio pokyčio pasekmių unikaliame regione? Miesto tvarkymo ir priežiūros darbams, kuriuos atlieka UAB „Neringos komunalininkas“, teigia S. Vaišvilaitė, kasmet skiriama apie 1,6 mln. eurų, o praėjusiais metais vietinės rinkliavos už įvažiavimą surinkta apie  1,4 mln. eurų.

Srautui stipriai nemažėjant, nuo tvarkymo išlaidų turėtų likti nemaža suma, kurią galima investuoti į infrastruktūros ir paslaugų gerinimą. Paradoksas – didesnė rinkliava kaip tik skirta mažinti transporto priemonių skaičių, apsaugoti nuo taršos į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktą gamtos stebuklą. Įgyvendinus šią užduotį, labai stipriai pajamų gali ir nepadidėti.

Normalu, jei numanomą poilsiautojų mažėjimą dėl nacionalinio parko rinkliavos vietos verslininkai bandytų kompensuoti prašydami brangiau susimokėti už paslaugas. Visgi kainos maitinimo įstaigose, teigia S. Vaišvilaitė, kilo nestipriai.

„Jau veikiančiose kavinėse patiekalų kainos pakilo keliais procentais dėl bendro maisto produktų kainų kilimo. Kaip rodo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ informacija, kainos apgyvendinimo sektoriuje arba išliko tos pačios, arba vos kito, kai kur – net mažėjo“, – tendencijas vardija Neringos savivaldybės atstovė.

Naujų administracinių mokesčių įvesti ar keisti esamų dydį Neringoje kol kas neplanuojama. Pasak S. Vaišvilaitės, sprendimus dėl rinkliavų už įvažiavimą, automobilių stovėjimą priima Neringos savivaldybės taryba ir šiuo metu projektai šiais klausimais nėra svarstomi. Taip pat ji primena, kad 2014 m. vietinė rinkliava už įvažiavimą į Neringą nuo rugpjūčio 21-osios iki birželio 19-osios siekė 20 litų, o įvedus eurą mažėjo ir dabar siekia 5 eurus.