Sutaupys laiką

Dirbtinio intelekto analizei daug metų paskyręs Vilniaus universiteto prof. Jonas Grigas neabejoja, kad žmonijos laukia įdomi ateitis. Ir ne pesimistinė.

"Daug mechaninio darbo išstums robotai. Kita vertus, jau dabar tokio žmonės nebenori dirbti, – sako J.Grigas. – Žinoma, išstums ir dalį intelektualinio darbo. Net kai kurių mokslinių tyrimų nebereikės atlikti sėdint laboratorijoje, kaip aš pats sėdėdavau ir dienas, ir naktis. Aparatūra viską gali padaryti: keisti parametrus, fiksuoti rezultatus. Pakeis robotai ir mokslininkus. Tokia yra pažangos kaina. Kažkada bijota, kad garo mašinos išstums žmones. Bet robotai ir dirbtinis intelektas tarnaus žmogui, o ne juos naikins."

Robotas mūrininkas

Jungtinėse Valstijose dar kuriamos technologijos, sudarysiančios galimybę buldozeriams, ekskavatoriams ir kitoms statybų mašinoms veikti autonomiškai. O štai mūrijimo robotai jau sėkmingai veikia. Vienas pusiau automatinis mūrininkas per 8 val. pamainą sumūrija maždaug 3 tūkst. plytų, t.y. keletą kartų daugiau nei žmogus. Jis kainuoja 325 tūkst. eurų, neprašo atostogų, neserga nei pats, nei jo vaikai, sugenda, bet labai greitai pataisomas. Kada robotai bus įdarbinti Lietuvoje?

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas mano, kad robotai greičiau ateis ne į pačią statybvietę, kur reikia mūryti, tinkuoti: Jie pirmiau ateis į gamyklas, į statinių surinkimo linijas. Turime sovietmečio pavyzdį, kai buvo statoma labai daug stambiaplokščių pastatų. Tik jų kokybė buvo prasta. Šiais laikais viskas keičiasi. Atsiranda labai greitai ir tiksliai surenkamų statinių. Ir jų daugės. Tendencijos tokios – labai sparčiai bus robotizuojamos gamyklos.

Kitas dalykas, bet kokia gamyba užsiimantis verslas nori viską turėti greitai. Į kokius nors įrengimus investuojantis verslininkas nori kuo greičiau turėti pastatą, kuriame galėtų juos sumontuoti ir pradėti gaminti. Nenorima gaišti laiko ilgai statybai."

Anot D.Gedvilo, statybvietėse atsiranda robotizuotų sprendinių apsaugoti patį žmogų nuo nelaimingų atsitikimų, nes ši sritis yra gana pavojinga.

"Ko gero, daugiausia nelaimių darbe ir įvyksta statybose. Yra įdiegti davikliai, panašiai kaip automobilių parkavimo. Sistema žmogų informuoja, kad atsidūrė pavojingoje zonoje, kad turi būti atsargus", – paaiškino jis.

Visas sąmoningas pasaulis nori ekologiškų produktų, nori su žmogumi, o ne tuo robotu, kuris žolę pjauna, bendrauti.

Mokomi ir mokytojai

Būsto statybos labai plečiasi ne tik Vilniuje, visame pasaulyje žmonių daugėja, poreikis būstui taip pat darosi labai aktualus.

"Statybos industrija, siekdama patenkinti visuomenę, suka galvą, kaip greitai ir su mažomis sąnaudomis pastatyti, –  pasakojo Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas. –  Pradedama taikyti pastatų informacinio modeliavimo technologija. Norint šį procesą robotizuoti, būtina pirmiausia sukaupti ir analizuoti informaciją. Imama kurti trimačius modelius, ši informacija įdiegiama staklėse, robotuose. Jei, pavyzdžiui, pastate norima įrengti kokius nors suktus laiptus, kuriama trimačiame statinio modelyje. Tada staklės pagamina atskirus jų elementus."

Tačiau, D.Gedvilo teigimu, vis daugiau statybos sričių dirbant robotams, žmogus vis tiek bus svarbus: "Dabar profesinėse mokyklose, profesiniuose centruose organizavome specialią programą šiuolaikiškai parengti pačius mokytojus. Kad darbininkui galėtų suteikti žinių, pirmiausia patys privalo jų turėti. Tarkime, paėmęs planšetinį kompiuterį galėtų suprasti užduotį ir ją kvalifikuotai įvykdyti. Tikimės per dvejus metus visoje Lietuvoje parengti šimtą tokių mokytojų."

Rankų darbas liks

Kada robotai padės nedideliuose versluose? Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad mažiukai neturės tiek investicijų, kad galėtų įsigyti tuos robotus.

"Kita vertus, jei valstybė mato, kad rinkoje klostosi tokia situacija, kai sakoma, kad nesustabdysi upės bėgimo, yra išeitis smulkiausiam verslu, – mano D.Matukienė. – Bet čia turi pasikeisti ir valstybės požiūris, ir savivaldybių, ir bendruomenės. Šalia didžiųjų prekybos tinklų, didžiųjų įmonių atsiranda dar vienas naujas konkurentas – robotas. Čia ypač geras būtų socialinio verslo modelis. Jis smulkiesiems užtikrintų rinką, vartotojus, kurie patys dalyvautų trumpojoje maisto, paslaugų tiekimo grandinėje."

Tačiau robotai visko pakeisti negali. Pavyzdžiui, iškopti iš avilio bičių medų. Arba kirpykloje padaryti šukuoseną. Arba parengti išskirtinį projektą.

"Rankų darbas bus labiau vertinamas, – neabejoja Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas D.Gedvilas. – Išliks ir autoriniai darbai, kurie bus labai brangūs. Visada bus asmenybių, kurios norės išsiskirti savo individualumu, sieks išraiškingos architektūros arba labai ypatingų sprendinių savo statinyje."

"Taip, bus darbų, prie kurių turės žmogus prisiliesti, – mano D.Matukienė. – Tik klausimas, kaip mes skaičiuosime sąnaudas? Būtinas socialinis verslas, nes smulkiųjų laukia labai žiaurios konkurencinės sąlygos. Tai ir būtų panacėja.

Prisiminkime, kas vyko su fotografija. Kas būtų pagalvojęs, kai buvo išrastas pirmasis fotoaparatas, kad ateis toks metas, kai įeisi į uždarą kabiną, o po minutės jau turėsi savo nuotraukas? Niekas. Lygiai tas pats būtų ir dėl kirpimo. Pafantazuokime: ateini į kirpyklą, atsisėdi ant kėdės, o aptarnauja robotas. Nuskenuoja tave, dirbtinis intelektas pagal veido bruožus parenka šukuoseną ir nukerpa."

Žmogus yra žmogus

Kažkada atsiradus buitiniams fotoaparatams, vadinamosioms muilinėms, žmonės manė, kad profesionalių fotografų era baigėsi. Manė, kad kiekvienas gali pats save ir savo šventes nusifotografuoti. Tačiau fotografų aukso amžius grįžo. Daug kam reikia profesionaliai padaryto darbo.

"Ne tik kokybės. Norisi žmogiško požiūrio, – svarstė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. – Bet ar visi to nori? Klausimas, kiek bus vartotojų, kurie norės bendrauti su kirpėju ar žolės pjovėju. Žoliapjovės robotai dabar kuo puikiausiai pakeičia žmogų. Kaimo turizmo sodybose žmonių žolei pjauti niekas nebesamdo."

Ar neišnyksta bendruomeniškumas, kai žoliapjovė robotas viską padaro ir atima iš kažkokio žmogaus duonos kąsnį?

Anot D.Matukienės, būtina pritraukti bendruomenės narius pirkti vieni iš kitų paslaugas ar maisto prekes: "Ir nereikėtų to vadinti visiems mums įprastu verslu, kuris kovoja rinkos sąlygomis. Tai  socialinis verslas, iš kurio pragyvena jis pats, jo šeima ir gauna reikiamas paslaugas toje pačioje bendruomenėje. Kas bus, jei viską atiduosime robotams, kaip dabar atiduodame didiesiems Lietuvos ar Lenkijos prekybos tinklams? Visi turime būti sąmoningi: ir valstybė, ir savivalda, ir bendruomenės. Vieni kitiems padėti. Kitaip bus žengtas dar vienas žingsnis į žmonių susvetimėjimą. Jau dabar vaikų neįmanoma atplėšti nuo išmaniųjų telefonų, paskui išvisa pasidarys asocialūs. Visas sąmoningas pasaulis nori ekologiškų produktų, nori su žmogum, o ne tuo robotu, kuris žolę pjauna, bendrauti. Turėtų atsirasti pusiausvyra tarp dirbtinio intelekto ir to, kas žmogui yra žmogiška – bendravimo. Jei pusiausvyrą išlaikysime, viskas bus gerai."

Ateitis – ore

Daug darbų ketinama perleisti bepilotėms skraidyklėms, vadinamiesiems dronams. Anot Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus atstovo Adolfo Kuzbarskio, kažkada manyta, kad bus labai daug siuntų pristatoma dronais. Atlikus bandymus konstatuota, kad krovinių pristatymo kompanijos ne visada gali panaudoti bepiločius orlaivius.

"Kalbant apie tokias dideles kompanijas, kaip "Fedex", DHL ar "Amazon", joms reikalingas pristatymas "čia ir dabar" nepriklausomai nuo oro sąlygų, – pasakojo A.Kuzbarskis. – O dažnai jie susiduria su tokia bėda, kad dronui reikia skristi, tačiau sąlygos skrydžiui nepalankios. Tada susiduria su dideliais planavimo iššūkiais. Nutinka taip, kad negali pristatyti, todėl pradeda labai atsargiai žiūrėti į šią technologiją. Bet, manau, viskas priklausys nuo to, kaip vystysis patys bepiločiai orlaiviai, kiek bus jautrūs oro sąlygoms."

Kas reguliuos dronų eismą, kai prasidės masinis jų naudojimas? Neatsitiks taip, kad prasidės chaosas, avarijos?

"Ateitis – bepiločių orlaivių valdymo sistemos, – paaiškina skrydžių ekspertas. – Jie bus valdomi programiškai, viskas bus 100 proc. automatizuota, turės savo oro koridorius. Kiekvienas bepilotis orlaivis matys vienas kitą ir išvengs susidūrimų. Jau eina kalba apie dronų taksi. Perveš žmones. Jau yra atlikti bandymai. Taip jau yra, kad iš pradžių išbandoma ant žemės, o paskui viskas persikeliama į orą. Pirmiausia turės atsirasti autonominiai automobiliai, turės visa ši sistema normaliai veikti, o po kažkiek metų visa ši technologija pakils į orą. Ir avarijų tikimybė sumažės iki minimumo. Dabar bent aviacijos srityje 70–80 proc. incidentų įvyksta dėl žmogaus klaidų."

A.Kuzbarskio teigimu, dabar pagrindinis dronų darbas yra filmavimas, fotografavimas. Tiksliai nufotografavus, galima tiksliai išmatuoti įvairius plotus. Pavyzdžiui, apsidraudusieji nuo stichijos ūkininkai tokią medžiagą, jei nukentėję pasėliai, kaip įrodymą pateikia draudimo kompanijoms. Anksčiau jiems pagal ant žemės surinktus duomenis buvo sunku įrodyti, kad padaryta tam tikra žala. Sraigtasparnius, tikrus lėktuvus nuomotis buvo be galo brangu ir jie to nedarydavo. Dabar yra dronai, viskas yra pigiau ir jie tuo naudojasi.

Projektuotojai naudoja dronų medžiagą 3D modeliavimui. Nusiskenuoja pastatus, žemės paviršių, apdoruoja tuos duomenis ir gauna informaciją keleto centimetrų tikslumu. Tai jiems labai pagreitina darbą.

Naudingųjų iškasenų karjeruose iš dronų nuotraukų skaičiuojami iškasti kiekiai. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad duomenims apdoroti būtina speciali programinė įranga. Pats dronas skaičių nepateikia.