Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė mano, jog papildomos lėšos gynybai galėtų būti surinktos ne tik padidinus pelno mokesčio tarifą, bet ir skyrus pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui valstybės skiriamas lėšas. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimui profsąjungos nepritaria.  

„Taip, nes tai atneštų daugiau pinigų ir mes, kaip verslo bendruomenė, labai aiškiai indikuotume ir kitiems socialiniams partneriams, ir toms pačioms savivaldybėms, kur yra pasiūlymas, kad savivaldybės irgi dalimi prisidėtų, kad vis dėlto gynyba yra mūsų visų reikalas“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Romanovskis, paklaustas ar papildomo gynybos finansavimo pradžiai pakaktų padidinti pelno mokesčio tarifą.

Anot LVK prezidento, dėl platesnių priemonių finansuoti krašto apsaugą galėtų būti tariamasi po Seimo rinkimų.

„Jeigu mes bent sutartume, kad apskritai gynybos mokestis išvysta gyvenimą ir ten būna tik pelno mokesčio dalis ar verslo kažkoks indėlis, ir tai yra startas gynybos finansavimo didinimui, tai būtų didelis pasiekimas“, – teigė A. Romanovskis.

„Pačio modelio, tai yra tvaraus finansavimo užtikrinimas per gynybos mokestį, šios idėjos, patvirtinimas, kad netgi ir su tuo vienu procentu pelno (didesniu mokesčio tarifu – BNS), aš sakyčiau, kad tai yra didelis pasiekimas“, – pridūrė jis.

Profsąjungos – prieš PVM didinimą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog papildomos lėšos gynybai galėtų būti surinktos padidinus pelno mokesčio tarifą, taip pat tam skyrus iš valstybės biudžeto pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui skiriamas lėšas.

Jeigu mes bent sutartume, kad apskritai gynybos mokestis išvysta gyvenimą ir ten būna tik pelno mokesčio dalis ar verslo kažkoks indėlis, ir tai yra startas gynybos finansavimo didinimui, tai būtų didelis pasiekimas.

 

Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimui profsąjungos nepritaria.  

„Matome pelno mokesčio didėjimo kelią, matome didesnių pajamų ir didesnio progresyvumo įvedimą. Taip pat jeigu kalbame apie mokestines lengvatas matome, kad antra pensijų pakopa, trečia pensijų pakopa, investicinis gyvybės draudimas – galėtų ta visa dalis, kuri tenka iš biudžeto pajamų šitoms priemonėms, nukeliauti į gynybos mokestį“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Kalbant apie PVM mokesčio didėjimą, šiandien mes nusiuntėme aiškią žinutę, kad kol kas mes nematome galimybės diskutuoti apie tai, nes pastarųjų dienų įvykiai mus tikrai neramina“, – pridūrė LPSK pirmininkė.

Anot I. Ruginienės, to priežastis – praėjusią savaitę apie atsistatydinimą paskelbusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimai apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje,

„Neįsivaizduoju, kaip grįžti į bendruomenę ir ją įtikinti, kad šiandien reikia kelti PVM mokestį bent 1 procentu, kai  eiliniam žmogui pabrangs paprasti būtiniausi produktai ir paslaugos, tuo tarpu tas eilinis žmogus girdi, kad Vyriausybėje su tam tikrais finansais yra ne viskas skaidru“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Derybose tikisi Vyriausybės lyderystės

Tiek LVK prezidentas, tiek profesinių sąjungų atstovė tikisi, kad Vyriausybė imsis lyderystės Trišalei tarybai bei nevyriausybininkams vertinant pasiūlytus papildomo tvaraus gynybos finansavimo šaltinius.

Politikai turi priimti šitą svarbų sprendimą ir prisiimti atsakomybę už šito sprendimo priėmimą ir įgyvendinimą.

 

„Aš nesakyčiau, kad tai dvišalės derybos. Bet mes ir sakėme, kad Vyriausybė turi imtis lyderystės vedant tas derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių – vis dėlto tai turėtų būti trišalės derybos – ir per artimiausias dvi savaites susitarti dėl variantų, dėl kurių galima susitarti“, – teigė A. Romanovskis.

Anot jo, verslo bendruomenė tikisi, kad į derybas dėl tvaraus gynybos finansavimo grįš ir Seimo opozicijos atstovai. A. Romanovskio teigimu, verslo atstovus „suerzino šešėlio metimas ant verslo bendruomenės“, kai A. Anušauskas šeštadienį pareiškė apie galimas korupcines veikas krašto apsaugos sistemoje.

I. Ruginienė taip pat ragino, kad darbdavių ir verslo diskusijose dėl tvaraus finansavimo gynybai dalyvautų ir politikai.

„Tai neturėtų būti suprantama kaip atsakomybės nusimetimas nuo politikų. Politikai turi priimti šitą svarbų sprendimą ir prisiimti atsakomybę už šito sprendimo priėmimą ir įgyvendinimą. Mes galime būti kaip patariamasis balsas, mes galime išreikšti nuomonę dėl vieno ar kito varianto, bet tas kamuolio primetimas manau, kad šiuo klausimu tikrai yra neteisingas“, – teigė I. Ruginienė.

Siekiant, kad krašto apsaugos finansavimas kitąmet augtų nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 400 mln. eurų      , Finansų ministerija parengė keturias alternatyvas, kaip būtų galima surinkti šias lėšas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad per pirmadienį vykusį pasitarimą Vyriausybėje dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo pasiūlytus svarstyti galimus lėšų šaltinius pirmiausia įvertins Trišalė taryba bei nevyriausybininkai.