- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Finansų ministerijos pristatytą mokesčių pakeitimų paketą vadina „progresinių mokesčių įvedimo reforma“.
Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.
„Šitą mokestinę reformą aš pavadinčiau progresinių mokesčių įvedimo reforma, nes dabar atsiranda ir versle progresiniai mokesčiai, ir siūlomas individualios veiklos apmokestinimas yra geras to pavyzdys. Tai reiškia, kad tie, kurie uždirbs daugiau, jiems įsijungs progresinis mokestis, jiems (GPM – BNS) didės nuo penkiolikos iki dvidešimties (procentų – BNS) argumentuojant, kad bandoma lyginti su darbo santykiais“, – žurnalistams antradienį sakė A. Romanovskis.
„Tuo tarpu tie, kurie uždirba nedideles pajamas – jiems mokestinis režimas nesikeis ir taip bus iškraipoma mokestinė sistema“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Kritikuoja didesnį kapitalo apmokestinimą
A. Romanovskis taip pat kritikuoja Finansų ministerijos siūlymą papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.
„Ką mes akivaizdžiai matome, kad kapitalas bus apmokestinamas labiau, nes siūloma agreguotai vertinti visas gyventojų pajamas – tai reiškia, liaudiškai tariant, suartinti visas, ar tai būtų pajamos iš darbo santykių, ar tai būtų pajamos iš kapitalo, ar tai pajamos iš individualios veiklos, ir taikyti papildomą mokesčio tarifą“, – teigė A. Romanovskis.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, toks modelis siūlomas atsižvelgiant į aukštų pajamų struktūrą, kurioje vyrauja ne darbo santykių, bet daugiausiai kapitalo pajamos.
„Mes tai visiškai matome kaip progresinių mokesčių įvedimą kapitalui. Akivaizdžiai investicine prasme mes būsime suvokiami kaip mažiau patrauklūs ir keldami kapitalui mokesčius, kurie ir taip dabar regione yra bene didžiausi, mes dar juos didinsime“, – pridūrė LVK prezidentas.
Šiuo metu gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mažųjų bendrijų vadovų ir tantjemų pajamoms taikomas įprastas 20 proc. GPM tarifas, o jei pajamos viršija 60 VDU, – 32 proc.
Be to, apmokestinimo principas būtų taikomas ir pajamoms iš nekilnojamojo turto nuomos – čia liktų galioti bazinis 15 proc. tarifas ir papildomi 5–7 proc. GPM tarifai, atsižvelgiant į pajamas. Šiuo metu šioms pajamoms galioja 15 proc. fiksuotas mokestis ir 20 proc. – jeigu pajamos viršija 120 VDU.
Siūlo atsisakyti verslo liudijimų
A. Romanovskis teisingu laiko Finansų ministerijos siūlymą daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, tačiau mano, kad šios veiklos formos apskritai reikėtų atsisakyti.
„Verslo liudijimai, kurių dabar yra lengvatinis apmokestinimo režimas, mūsų įsivaizdavimu, jau pakankamai seniai yra anachronizmas, kuris realybėje sudaro galimybę nemokėti mokesčių užsiimant ta pačia verslo veikla“, – teigė A. Romanovskis.
Pasak jo, daugelis daugiau nei 25 tūkst. eurų pajamų per metus uždirbančių verslo liudijimo turėtojų moka mažiau nei 5 proc. GPM
„Todėl tas Vyriausybės siūlymas, kuris yra susijęs su verslo liudijimų grindų ar lubų įvedimu, yra teisingas, bet iš principo mes kritikuotume verslo liudijimų formą kaip tokią ir gal nematome pakankamai politinės drąsos fundamentaliai peržiūrėti verslo liudijimus, atsisakant jų kaip tokių“, – teigė LVK prezidentas.
„Verslo liudijimai buvo įvesti kaip tam tikras palengvinimas vykdyti apskaitą labai smulkiam verslui. Tačiau mes matome, kad jeigu yra siūloma įvesti verslo sąskaitą, tokioje situacijoje verslo liudijimų egzistavimas iš viso nebeturėtų prasmės“, – pridūrė jis.
A. Romanovskis taip pat teigė palaikantis lengvatų iškastiniam kuri naikinimą, tačiau nepritarė trečios pensijų pakopos ar investicinio gyvybės draudimo lengvatų atsisakymui. LVK prezidentas taip pat teigiamai įvertino investicinės sąskaitos modelį.
„Tačiau bus klausimas, kaip ji veiks praktikoje. Mes palaikome jos mechanizmą bei netraktuojame jos kaip lengvatinio mechanizmo. Investicinę sąskaitą labiau matome kaip teisingą investicinių pajamų apmokestinimą“, – teigė A. Romanovskis.
„Tačiau siūloma riba – 10 tūkstančių eurų – iš tikrųjų yra pakankamai nedidelė ir galėtų būti gerokai ambicingesnė“, – kalbėjo jis.
A. Romanovskis mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti universalus, jis neteisingu laiko pasiūlymą neapmokestinti dalies jo savininkų.
„Mūsų manymu, nekilnojamo turto mokestis turėtų būti universalus ir apimti kuo didesnę nekilnojamo turto objektų bazę. Dabar yra siūlymai kažkiek koreguoti nekilnojamo turto mokesčio sistemą, tačiau ji vis dar neapims dalies gyvenamosios paskirties būstų, nėra teisinga“, – teigė A. Romanovskis.
„Jeigu baiminamasi dėl socialiai pažeidžiamų asmenų grupių, tai tos išimtys, kurios taikomos kitose šalyse, jos galėtų būtų taikomos, mokesčiai galėtų agreguotis ir to nekilnojamojo turto (savininkų – BNS) palikuonys galėtų vėliau tą mokestį susimokėti“, – teigė jis.
Lietuvoje siūlomo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai keturiolika eurų per metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM parengė draudžiamų įvežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų sąrašą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė konkretų draudžiamų į Lietuvą importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų bei pašarų sąrašą. ...
-
G. Nausėda: kelių priežiūra turės būti kitos Vyriausybės prioritetas1
Kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Žemės ūkio ir aplinkos ministrai pritaria kuro akcizų didinimui2
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai Simonas Gentvilas ir Kęstutis Navickas pritaria Finansų ministerijos siūlymui didinti akcizą kurui. ...
-
G. Nausėda ragina rasti plačią paramą siūlymams dėl gynybos, kad jų nekeistų kitos valdžios6
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, jog parama siūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo turėtų būti plati, kad politikai kitose kadencijose nekeistų šių sprendimų. ...
-
LB tikisi, kad bankai geriau informuos klientus apie būtiniausių paslaugų krepšelį
Seimui ketinant įpareigoti bankus informuoti jų klientus apie valstybės reguliuojamo būtiniausių paslaugų krepšelio privalumus, komercinių bankų atstovė sako, kad mažai žmonių naudojasi tokia paslauga, nes ji neatitinka jų poreikių. ...
-
Lietuva nutraukia dalį sutarčių su Rusija ir Baltarusija
Lietuva planuoja nutraukti tas dvišales sutartis su Rusija ir Baltarusija, kurias galėtų pakeisti daugiašaliai susitarimai. ...
-
Valstybės kontrolė perspėja dėl rizikos augti biudžeto deficitui net radus pajamų gynybai
Numačius papildomus valstybės biudžeto pajamų šaltinius šalies gynybai, dėl įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų viešojo sektoriaus deficitas 2025–2027 metais turėtų augti, trečiadienį pareiškė Vals...
-
Apie 100 protestuotojų prie Vyriausybės prašė didesnių pensijų
Apie 100 protestuotojų prie Vyriausybės rūmų trečiadienį surengtame mitinge prašė didesnių pensijų ir „Sodros“ pensijų rezervo perskirstymo. ...
-
G. Skaistė tikisi koalicijos paramos didesniems pelno ir akcizų mokesčiams
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi valdančiosios koalicijos partnerių paramos baziniams ministerijos pasiūlymams papildomam gynybos finansavimui – didesniems pelno bei akcizų mokesčiams. ...
-
D. Matukienė: naują verslo liudijimų tvarką pajustų daugiau nei 100 tūkst. žmonių1
Finansų ministerijai siūlant gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklos tvarką, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad pokyčius pajustų apie...