„Šiame etape mums svarbu surasti sprendimus, kuriems pritartų didžioji dalis politinių partijų, visos valdžios institucijos, nes būtų blogiausia, jeigu priimtume sprendimus dabartinės valdančiosios koalicijos balsais, o rudenį kas nors norėtų juos revizuoti dėl to, kad valdančioji koalicija pasikeitė“, – žurnalistams Ignalinoje trečiadienį sakė G. Nausėda.

Jis kartojo, kad papildomas finansavimas krašto apsaugai turėtų būti surinktas daugiausiai didinant mokesčius verslui.

„Ne visi Lietuvos žmonės turėtų apmokėti, o mes tiktai konstatuotume, kad dar kartą padidinome mokesčių naštą kiekvienam Lietuvos žmogui“, – teigė G. Nausėda.

Negaliu pritarti finansinės antklodės patraukimui iš savivaldybių kaip kad siūlo kai kurios partijos. (...) Turi būti tikrai sąžiningos taisyklės (...)

 

„Gynybos prioritetas yra svarbus, tačiau solidarumas turi būti solidarumas tikrąja šio žodžio prasme“, – kalbėjo šalies vadovas.

Finansų ministerija siūlo papildomų lėšų gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, alkoholiui ir tabakui, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, taip pat keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklą.

Šalies vadovas palaiko siūlymą didinti pelno mokesčio tarifą, taip pat metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį: „Tai būtų tas laiko tiltelis įveikti 2025-uosius metus, nes pelno mokesčio įplaukos jau bus 2026-aisiais“.

G. Nausėda kartojo nepritariantis pridėtinės vertės mokesčio didinimui, taip pat savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies perskirstymui gynybos reikmėms.

„Negaliu pritarti finansinės antklodės patraukimui iš savivaldybių kaip kad siūlo kai kurios partijos. (...) Turi būti tikrai sąžiningos taisyklės, kad savivaldybės perimdamos didelę dalį kompetencijų ir funkcijų, turėtų adekvatų finansavimą“, – teigė prezidentas.

Finansų ministerija trečiadienį taip pat pasiūlė 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies kasmet skirti civilinei saugai.

Surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį anksčiau siūlė Laisvės partija. Šis siūlymas figūravo ir tarp kovą Finansų ministerijos pristatytų papildomo gynybos finansavimo alternatyvų.

Gynybos finansavimas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto didinamas siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.