Daugėjo konteinerių

Spalį Rygos uostas krovė 1,5 mln. tonų anglių, kai bendra krova buvo 3,5 mln. tonų. Lapkritį Rygos uostas krovė 1,1 mln. tonų anglių. Lapkritį anglimis Rygos uoste buvo pakrautas didžiausias jo šių metų laivas. Sausakrūvis „Mini“ iš Rygos uosto išgabeno beveik 108 tūkst. tonų anglių. Kaip sausakrūviui laivui tai iš tiesų geras rezultatas, nes įprastai tokius kiekius krovinių gabena tanklaiviai.

Kita gera Rygos uosto tendencija yra nuolat didėjanti konteinerių krova. Ji Rygos uoste šiemet per 11 mėnesių didesnė 7,5 proc. Iš viso Rygos uostas krovė 360 tūkst. TEU konteinerių.

Klaipėdos uoste konteinerių krovos augimas siekė beveik 7 proc. ir perkopė 400 tūkst. TEU ribą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus akcentavo, kad „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos augimas šiemet yra 57,1 proc. didesnis palyginti su 2015 metais. Tai rodo, kad Klaipėdoje pradeda veikti sukurtas konteinerių skirstymo HUB-as. Ypatinga tendencija buvo tai, kad į Klaipėdą ypač padaugėjo siunčiamų tuščių konteinerių, kurie tvarkomi ir remontuojami naujai sukurtoje „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių remonto bazėje.

Sieks atskirų rekordų

Bendra Rygos uosto krova lapkritį siekė net 2,9 mln. tonų. Be anglių Rygos uoste gerokai pakilo medienos ir jos granulių (augimas +35 proc.), grūdų (+19 proc.), mineralinių trąšų (+7,4 proc.) krova. Spalį ir lapkritį Rygos uostas rodė atsigavimo požymius.

Nors Rygos uosto 33,3 mln. tonų 11 mėnesių krova gerokai skiriasi nuo Klaipėdos, kuri krovė 36,72 mln. tonų.

Nemažą įtaką Klaipėdos uosto krovos augimui turėjo 2,5 karto iki 955 tūkst. tonų išaugusi skystųjų gamtinių dujų krova.

Anot A.Vaitkaus, Klaipėdos uoste šiemet visų laikų rekordų sieks „Klaipėdos nafta“, Per 11 mėnesių jos krovos augimas buvo 19 proc. Bendra krova sudarė 7,5 mln. tonų krovinių. 2016 metais pastebimai kilo jūros keltų linijas aptarnaujančio „Centrinio Klaipėdos terminalo“ apyvarta – nuo 906 tūkst. tonų pernai iki daugiau kaip 2 mln. tonų šiemet. A.Vaitkus išskyrė ir net 52,7 proc. „Krovinių terminalo“ krovos augimą. Jis per 11 mėnesių krovė 1,389 mln. tonų.

Konkurencija nuožmėja

Kitais metais tarpusavio lenktynės dėl rytinės Baltijos šalių be Rusijos geriausio uosto vardo tarp Rygos ir Klaipėdos gali būti dar įnirtingesnės.

Šiemet per 11 mėnesių Klaipėdos uostas turėjo 4,5 proc. kilimą palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu. Be abejonės Klaipėda išlaikys teigiamą rezultatą. Rygos uostas po 9 mėnesių turėjęs 10,5 proc. atsilikimą nuo praeitų metų grafiko, per spalį ir lapkritį jį sumažino iki 8,6 proc. Aišku, kad Rygos uostas metus baigs su neigiamu krovos balansu.

„Nuožmėja konkurencinė kova tarp Klaipėdos ir Latvijos uostų. Girdime apie siekius pervilioti mūsų kraunamus baltarusiškus krovinius ne tik į Latvijos, bet ir į Rusijos uostus. Todėl pasiekę ypač gerus krovos rezultatus šiemet negalime užmigti ant laurų ateityje“, - svarstė A.Vaitkus.

Didelę įtaką dėl krovinių pasiskirstymo regione daro ir Rusijos Baltijos jūros regiono uostai. Bendra šių uostų krova šiemet per 11 mėnesių siekė 215 mln. tonų ir buvo 2,2 proc. didesnė nei pernai. IŠ Rusijos Baltijos baseino uostų krovą didino Ust Luga (iš viso krovė 85,1 mln. tonų, augimas +5,7 proc.), Primorskas (krovė 59 mln. t, augimas 8,7 proc.). Krova mažino Sankt Peterburgas (44 mln. t, mažėjimas – 6,6 proc.), Visockas (15,6 mln. t, mažėjimas – 2,3 proc.), Kaliningradas (10,6 mln. t, mažėjimas 8,3 proc.).