S. Gentvilo teigimu, „raudonojo“ dyzelino vartojimas auga, nes jam, skirtingai negu „žaliajam“ arba žemdirbiams skirtam dyzelinui, nebuvo taikomos įsigijimo kvotos.

„Matome nuosaikų augimą „raudonojo“ dyzelino, kas mums sako, turbūt, apie kažkokį šešėlinį panaudojimą kitoms reikmėms, nes tokio poreikio neturėtų būti – tiek (daug – BNS) grūdų džiovyklų per pastarąjį laikmetį nepasistatė“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant akcizų didinimą kurui teigė S. Gentvilas.

Pasak jo, ūkininkai bus skatinami keisti „raudonąjį“ dyzeliną į dujas. 

Nesant kainų signalo gyventojai tikrai nelinkę keisti įpročių ir tada valstybė tik savo lėšomis tikslų nepasieks.

„Nemaža dalis ūkininkų ar gal labiau bendrovių jau įsidiegė grūdų džiovyklose dujinį šildymą, kurie yra prisijungę prie dujų tinklo, bet ten, kur nėra dujų, paramą teiksime. Gyventojams, kurie kūrenasi  „raudonuoju“ dyzelinu, parama yra teikiama pasikeisti šildymo krosnis – finansuojama 50 proc. sumos, o socialiai remtiniems – net 85 proc. dengiama sąmata naujo siurblio arba katilo“, – sakė ministras.

Pasak S.Gentvilo, parama teikiama ir valstybinėms įstaigoms.

Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas sako, kad „raudonasis“ dyzelinas yra išskirtinė šildymosi priemonė tose vietose, kur nėra įvestos dujos.

„Ką daryti tiems regionams? Ar valstybė jiems dujas atves, ar sudarys galimybę pasikeisti šildymo katilus iš dyzelinių į dujinius. Lenkijoje tai yra daroma – visiems, kurie naudoja „raudonąjį“ kurą  sudaroma galimybė už ES lėšas pasikeisti pečius“, – teigė V. Ąžuolas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis tvirtino nežinąs nė vieno ūkio, kuris grūdų džiovinimui naudotų dujas, o ne „raudonąjį“ dyzeliną.

„Jeigu ir yra (dujų – BNS) vamzdis, jis, išbrangus dujoms, iš principo yra nenaudojamas. Javų toną išdžiovinti reikia 20 litrų „raudonojo“ dyzelino, o kukurūzams daugiau – apie 50 kilogramų tonai“, – kalbėjo J. Sviderskis. 

Asociacijos atstovo teigimu, ne tik ūkininkai „raudonąjį“ kurą naudoja, bet ir daug kaimo mokyklų, darželių, todėl jis siūlo šiam kurui nustatyti kvotas, kokios taikomos „žaliajam“ kurui.  

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas įspėjo, kad dėl „raudonojo“ kuro brangimo našta gali gulti savivaldybėms, kurioms teks finansuoti pastatus, pavyzdžiui, visuomeninės paskirties, mokyklų, gydymo įstaigų, dabar šildomų šiuo kuru.

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė informavo, kad Energetikos ministerijos numatytų 6 mln. eurų dalybos kuro katilų keitimui prasidės gegužę, o iš viso ministerija kompensacijoms „raudonojo“ dyzelino keitimui į dujinį šildymą yra numačiusi 37 mln. eurų.

Pasak jos, Aplinkos ministerija tam taip pat skirs lėšų, tačiau, V. Augutavičienės teigimu, jeigu gyventojai, kurie šildosi „raudonuoju“ dyzelinu būtų anksčiau žinoję, kad jis brangs, būtų anksčiau apsirūpinę šildymo kuro pakeitimu. 

„Nesant kainų signalo gyventojai tikrai nelinkę keisti įpročių ir tada valstybė tik savo lėšomis tikslų nepasieks“, – teigė ji. 

Pasak jos, Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos nuo 2014 metų katilų keitimui jau skyrė 46 mln. eurų. 

Žaliosios mokesčių pertvarkos pakete numatyta šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą iš pradžių didinti iki 140 eurų, o vėliau – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Šiuo metu jis yra 21,14 euro.