Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tikina, kad Lietuvos pozicija, statant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, yra stipriausia. Ji dar sustiprės, 2015 metais baigus vėžės nuo sienos su Lenkija iki Kauno statybą.

„Noriu patikinti, kad Lietuva yra keliais žingsniais priekyje, tiek vykdant studijos parengimo planą, tiek dirbant dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kitų dokumentų paruošimo ir bendros įmonės steigimo klausimais. Tikiuosi, kad 2015 metais projektas bus baigtas ir turėsime dar stipresnes pozicijas ir didesnes galimybes tapti stipresne logistikos grandimi ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Rytų Europos dalyje“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė S.Girdauskas.

Anot jo, po Taline vykusio Baltijos šalių premjerų susitikimo paaiškėjo, kad Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“ nesiruošia nuolaidžiauti ir sieks maksimalios naudos Lietuvos infrastruktūrai.

„Po premjerų susitikimo išsisklaidė kai kurie pagrindiniai klausimai, bet mums deklaracijos nėra tai, į ką galėtume ateityje atsižvelgti. Mes norime, kad šie klausimai būtų įtvirtinti naujos įmonės steigime“, - sakė susisiekimo viceministras.

Vėžė Lietuvoje, pagal „Aecom“ studiją, turėtų eiti nuo sienos su Lenkija per antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną, Panevėžį iki sienos su Latvija, tačiau pernai rugsėjį po sunkių derybų Baltijos valstybių, Lenkijos ir Suomijos susisiekimo ministrai, pasirašę deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, nutarė, kad Vilnius taip pat bus trasos dalis.

Vėliau, sprendžiant dėl bendros įmonės įsteigimo, Estija ir Lietuva nesutarė Vilniaus klausimu. Estija nori, kad Vilnius būtų prijungiamas vėliau arba finansuojamas Lietuvos lėšomis.

Pirmadienį vykusiame Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime buvo susitarta, kad bendra „Rail Baltica“ projekto įmonė turėtų būti įsteigta kuo skubiau, kad finansavimo paraišką būtų galima pateikti gegužę.

Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas mano, jog Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ yra Lietuvos ir Europos Komisijos derybų objektas. Lietuvos premjeras sako, kad Vilniaus įtraukimas į „Rail Baltica“ leis lengviau apginti viso projekto naudą, derantis su Briuseliu dėl finansavimo.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže.

Vyriausybė gruodį pritarė, kad „Sweco Lietuva“ atliktų papildomą studiją dėl Vilniaus prijungimo ir iki 2014 metų pabaigos nuspręstų, kaip turėtų būti tiesiama vėžė: nuo Lenkijos sienos per Alytų link Vilniaus, o po to pro Panevėžį į Latviją, ar nuo Lenkijos sienos per Kauną ir Panevėžį vėžę tiesiant link Latvijos, o Vilnių tik prijungiant europine atšaka nuo Kauno.

2015 metais Lietuvoje turėtų būti nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.