Pereiti į pagrindinį turinį

Š. Keserauskas: nenormalu, kai valstybė konkuruoja su privačiu verslu

„Valstybė galbūt ir skanesnę duoną iškeptų, bet ar tai būtina? Valstybė turėtų užsiimti tik tais verslais, kurie nuostolingi, tačiau būtini žmonėms“,  –  sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Šarūnas Keserauskas
Šarūnas Keserauskas / V. Skaraičio / BFL nuotr.

Konkurencijos taryba netrukus turėtų priimti nutarimą dėl Vilniaus savivaldybės sprendimo steigti taksi įmonę. Konkurencijos tarybos pirmininko teigimu, savivaldybei nereikėjo užsiimti taksi verlu, nes tai kuo puikiausiai gali atlikti ir privatus verslas. „Valstybė galbūt ir skanesnę duoną iškeptų, bet ar tai būtina? Valstybė turėtų užsiimti tik tais verslais, kurie nuostolingi, tačiau būtini žmonėms“,  –  sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Apie sostinės savivaldybės verslus ir prezidentės nurodymus susikoncentruoti į komunalinių paslaugų ir šilumos ūkio problemas – pokalbis su Š. Keserausku LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone Kesarauskai, prezidentė Jus paragino susikoncentruoti į šilumos ir komunalinių paslaugų verslus. Ar tai susiejote su artėjančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais?

– Ką aš asmeniškai sieju, yra viena, o kaip institucijos vadovas aš to nesieju, juolab kad šis klausimas neiškilo dabar, prieš rinkimus. Jis yra nuolatinis ir tai suprantama, nes šiose rinkose veikia labai nedaug, o kartais tiktai vienas ar pora žaidėjų. Todėl klausimai, ar kainos adekvačios, ar galėtų būti mažesnės, yra keliami nuolat.

– Jūs pabrėžiate, kad esate nepriklausomas pareigūnas. Kaip Jūs suprantate nurodymus institucijai, kuo ji turi domėtis?

– Manau, kad tai nebuvo nurodymai. Prezidentė skiria Konkurencijos tarybos narius ir natūralu, kad jai įdomu. Kartais mes susitinkame ir aptariame aktualijas. Temos, kurias aptarėme, yra nuolatinės aktualijos. Prezidentė domėjosi ne tik tuo, ką mes galime ištirti ir nubausti, bet ir tuo, ar galimi kiti sprendimo būdai. Visada yra pasirinkimas: ar taikyti konkurencijos teisės, ar konkurencijos politikos įrankius – tai yra aiškintis, kodėl kyla problema, bandyti šalinti priežastį, o ne kovoti su pasekmėmis. Su prezidente aptarėme galimus variantus.

– Visa tai dar bus ateityje. Pakalbėkime apie konkretų atvejį. Baigėte tyrimą dėl Vilniaus savivaldybės sprendimo įkurti taksi įmonę ir turite pagrindo manyti, kad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas?

– Taip.

– Pacituosiu Konkurencijos tarybos pranešimą spaudai: „Konkurencijos tarybos ekspertų nuomone, įsteigus VŠĮ „Vilnius veža“ buvo sukurtas interesų konfliktas, nes savivaldybė pradėjo dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati ir administruoja“.  Tarsi ir logiška, tačiau kaip tada su vaikų darželiais, būreliais, poliklinikomis?

– Suprantu Jūsų klausimą. Išvadų dėl taksi komentuoti nenorėčiau, nes sprendimo dar nėra. Tačiau kalbant plačiau, valstybė neturėtų užsiimti verslu ten, kur tai gali daryti privatus verslas. Geriau, kai valstybė užsiima tokiu verslu, kuris nuostolingas, bet prekės ir paslaugos yra būtinos žmonėms. Tiek, kiek valstybė užsiima verslu, ar per įmones, ar per savivaldybes, ji su savo verslu turi elgtis taip pat, kaip ir su visu kitu. Ji negali proteguoti savo ir diskriminuoti privataus verslo. Preliminariu vertinimu, toks protegavimas ir vyko Vilniaus taksi rinkoje. Mes išklausėme savivaldybės argumentus ir priimsime sprendimą, kol kas nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Tačiau, kai valstybė dalyvauja versle, visada yra rizika, kad ji proteguos savo verslą veikdama kaip reguliuotojas.

– Taip, tačiau tas pats yra ir sveikatos sistemoje, kur veikia privačios ir valstybinės gydymo įstaigos, yra ir kitų pavyzdžių. Ar Jūs bandote įtvirtinti precendentą ir tai turėtų galioti ne tik savivaldybių, bet ir valstybės lygmenyje? Turbūt sutiksite, kad troleibusų parkas nedaug kuo skiriasi nuo taksi įmonės?

– Mes turėjome ir kitą bylą dėl vežėjų, kai Vilniaus savivaldybė priėmė sprendimą, kad privačių vežėjų nebereikia, užteks ir troleibusų parko bei kitų savivaldybės vežėjų. Mūsų manymu, šioje srityje tikrai galėjo būti konkurencija, ji ir buvo, kol savivaldybė savo veiksmais ją panaikino. Taip, mums visiems pravartu prisiminti, kad Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog Lietuvos ekonomika yra paremta privačia iniciatyva. Mūsų ekonomika nėra reguliuojama, tačiau jei mums nepatinka, kaip veikia rinka, kartais kyla minčių, kad valstybė galėtų įsikišti, pareguliuoti, pradėti kepti duoną ar teikti taksi vežimo paslaugas – valstybė daug dalykų gali daryti, gal ir skanesnę duoną iškepti. Tačiau tokiais atvejais mes netenkame pasitikėjimo rinka ir žlugdome žmonių verslumą. Jeigu savivaldybė užsiims įvairia ūkine veikla, tai ji taps ir pagrindiniu darbdaviu. Ir tai reiškia, kad vieno ar kito regiono ekonomika bus priklausoma nuo savivaldybės, o ne nuo verslo sukurtų darbo vietų. Nemanau, kad tai sveikos ekonomikos požymis. Tai kur kas platesni klausimai.

– Platesni, bet labai įdomūs. Su prezidente Jūs kalbėjotės apie šilumos ūkį. Jūs žinote naujausias iniciatyvas, taip pat ir prezidentės, perimti visuose miestuose šilumos ūkį į savivaldybių ar netgi į valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ rankas. Tokie sprendimai taip pat prieštarautų įstatymams, taip kaip Jūs juos suprantate?

– Nebūtinai. Jūsų minėtos sritys yra monopolinės, ir dėl to turi būti politinis sprendimas, pagrįstas ir ekonominėmis studijomis. Reikia atsakyti į klausimą, kuri monopolija geresnė – privati ar valstybinė? Ekonomistai, kaip ir teisininkai, vienu klausimu turi daugiau nei dvi nuomones. Politinis sprendimas priimtas, belieka laukti, kokie bus rezultatai. Tačiau, turint monopoliją, labai gerų variantų nėra.

– Grįžtant prie savivaldybės sprendimo steigti taksi įmonę. Ar svarbu yra tai, kad pasikeičia paslaugos kokybė? Ar tyrimo metu į tai atsižvelgiama?

– Kokybė labai svarbu, tačiau kyla klausimų, ar priemonė, kurios imasi savivaldybė, yra proporcinga, ar kokybė negalėjo būti pakeista kitomis priemonėmis? Negalima pamiršti, kad šalia savivaldybės įkurtos taksi įmonės veikia ir kitos, kurios, vartotojų vertinimu, taip pat teikia gana kokybiškas paslaugas. Tad kam reikėjo kurti Vilniaus miesto taksi, jeigu tas paslaugas puikiai teikia ir privatus verslas? Tikrai nematau priežasčių.

– Tarkime, Vilniaus senamiestyje veikia privatus vaikų darželis, o savivaldybė įkuria dar vieną. Tai kaip tada? Valstybė irgi daro spaudimą privačių vaikų darželių sektoriui?

– Nesu vaikų darželių specialistas, tačiau suprantu, kad vaikų darželių trūksta.

– Daug kas gali sakyti, kad ir kokybiškų taksi paslaugų trūksta?

– Nemanau. Bet jei valstybė veikia rinkoje, ji savo verslo neturėtų propaguoti.

– Ar šiuo atveju esminis dalykas yra protegavimas? Juk valstybei konkuruoti su privačiu sektoriumi yra normalu, tai skatina netgi pačią valstybę pasitempti?

– Rinkos ekonomikoje tai nėra normalu, tai turėtų būti išimtiniai atvejai. Tačiau tai atvejais, kai valstybei būtina dalyvauti versle, ji rinkoje turi veikti tokiais pačiais pagrindais, kaip ir kiti. Dabar valstybė veikia kaip reguliuotojas ir gali teikti įvairius prioritetus savo įmonei. Esu girdėjęs iš savivaldybės atstovo, kad savo įmones proteguoti normalu. Čia kaip vaikas – negi savo vaiką skriausi? Tačiau tokia logika neteisinga, nes mes neskatinama privataus verslo investicijų. Savivaldybės taksi įmonė gavo dotacijas. Jeigu privatus verslas būtų gavęs tokias dotacijas, manau, jų paslaugų kokybė taip pat suklestėtų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų