Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.

„Mes nagrinėdami šį pasiūlymą ir teikdami konsultacijas Vyriausybei ir Finansų ministerijai labai atidžiai vertinome šio mokesčio poveikį ir galimas neigiamas pasekmes (...). Šiuo metu sukonstruotas dizainas mokesčio iš tikrųjų leidžia tikėtis, kad tų neigiamų pasekmių turėtume išvengti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė S. Krėpšta

Anot jo, vienas iš saugiklių nuo neigiamų mokesčio pasekmių yra sąlyga, kad šis mokestis galiotų tik tuo atveju, jeigu bankai iš tiesų patirtų tas didžiules perteklines pajamas, be to, mokestis būtų laikinas.

„Yra ir kitų saugiklių numatyta ir labai svarbus aspektas yra laikinumas. Mes iš tiesų manome, kad šis mokestis turi būti ir šis solidarumo įnašas turi būti laikinas, šiais metais ir kitais metais ir galiotų tik toje išskirtinėje aplinkoje“, – kalbėjo S. Krėpšta.

S. Krėpšta sako, kad mokestis bankams neatbaidys užsienio investuotojų, nes Lietuvos bankų sektorius ir po solidarumo įnašo bus vienas iš pelningiausių Europoje.

Šis mokestis turi būti ir šis solidarumo įnašas turi būti laikinas, šiais metais ir kitais metais ir galiotų tik toje išskirtinėje aplinkoje.

„Pagal mūsų vertinimą, net ir po šio solidarumo įnašo, jeigu pasitvirtins prognozės, šalies bankinis sektorius išliks vienu labiausiai pelningų bankinių sektorių visoje Europoje. Tai be abejo investuotojas, jisai rūpinasi galutiniu rezultatu po visų atskaitymų ir kitų kaštų veikdamas toje šalyje ir, iš tiesų, mūsų vertinimu, tas solidarumo įnašas jis sudarytų iki penktadalio tikrai aukšto pelno. Gale dienos mūsų bankinis sektorius turėtų išlikti sveikas ir pelningas“, – sakė S. Krėpšta.

Jis taip pat teigė, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė Europoje, kuri imasi tokių priemonių, panašūs sprendimai priimti Čekijoje ir Ispanijoje.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.

Įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo siūlomam mokesčio projektui nepritarti, nes jis yra skubotas, prieštarauja Konstitucijai ir griauna šalies reputaciją tarptautinių investuotojų bendruomenėje.

„Įstatymas sukurptas skubotai, pažeidžia Konstituciją ir ignoruoja šalies didžiuosius bankus prižiūrinčio ECB įvardytas grėsmes. Šalies didžiausius ir ištikimiausius investuotojus ypač liūdina, kad dar vienas Konstituciją pažeidžiantis chaotiškas sumanymas papildomai apmokestinti sektorių tarptautinių investuotojų akyse griauna Lietuvos, kaip patikimos valstybės, turinčios skaidrią bei prognozuojamą mokesčių aplinką, įvaizdį“, – teigiama LBA ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Anot LBA, rengiant projektą, nes neatlikta išsami ir objektyviais duomenimis pagrįsta galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analizė, neatsižvelgta į ECB ir Konkurencijos tarybos pastabas, be to, mokestiniai įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tuo metu projekte numatyta įsigaliojimo data – gegužės 1-oji.