- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Saulius Skvernelis, Briuselyje pristatęs Lietuvos poziciją dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos, teigia, kad Lietuva turi galimybių užsitikrinti didesnę paramą, tačiau daug kas priklausys nuo tolesnių derybų.
Pasak jo, būtina daryti viską, kad derybos Lietuvai baigtųsi kuo palankiau.
Briuselyje premjeras susitiko su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu-Klodu Junkeriu) ir kitais atsakingais eurokomisarais, buvo aptarta sanglaudos politika, žemės ūkis, taip pat energetikos projektų finansavimas.
„Matau perspektyvų ir vilčių, kad galime savo situaciją pasigerinti. Tikrai nenorėčiau šiandien atskleisti, tai yra pirmi susitikimai, pirmos reakcijos mūsų į pateiktus skaičius. (...) Pirmiausia išsakėme savo pozicijas, kas mums nepriimtina, kas mūsų netenkina, kokie mūsų prioritetai, tai buvo išgirsta, pasidalinta, kodėl toks biudžetas yra siūlomas Europos Komisijoje. (...) Dabar viskas priklauso nuo valstybių narių derybų, sąjungininkų paieškos, jų telkimo ir savo interesų apgynimo. Tai tas startas yra duotas“, – trečiadienį BNS sakė S. Skvernelis.
Pasak S. Skvernelio, pokalbiuose apie naują ES finansinę perspektyvą, buvo matyti EK pirmininko „palankumas ir geranoriškumas“.
Premjeras pabrėžė matantis EK paramą Lietuvos energetikos ir kitiems projektams: Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemyninės Europos tinklais, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Jo teigimu, dirbama, kad EK pasiūlytas finansavimas jėgainės uždarymui didėtų.
„Labai svarbu, kad yra labai teisingas požiūris ir palaikymas mūsų energetiniuose, infrastruktūriniuose strateginiuose projektuose, tai labai svarbu. Aš kalbu apie sinchornizaciją, Ignalinos (atominės elektrinės - BNS) uždarymą, „Rail Baltica“ ir kitus infrastruktūrinius projektus. (...) Šiandien padarėme įdirbį ir darysime, kad ta suma būtų didesnė ir užtikrintų sklandų elektrinės uždarymą“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras įsitikinęs, kad politinis susitarimas dėl sinchronizavimo birželio pabaigoje bus pasirašytas.
„Esminiai dalykai, kad patvirtinta, jog tai yra ir jų (EK – BNS) prioritetas ir sprendimas politinis mėnesio pabaigoje bus padarytas. (...) Taip, net neabejoju, kad taip ir bus. Ir trys aspektai: sinchronizacija iki 2025 metų turi būti baigta, kryptis – per Lenkiją, ir finansavimas šitam projektui būtinas ir bus skiriamas. O techninės detalės yra jau antrame plane“, – teigė premjeras.
Pasak Vyriausybės pranešimo, už klimato politiką ir energetiką atsakingas eurokomisaras Miguelis Arias Canete (Migelis Arias Kanjetė) teigė, kad EK visapusiškai remia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa. Komisaras taip pat patvirtino EK įsipareigojimą užtikrinti Ignalinos AE uždarymo finansavimą.
M. A. Kanjetė teigė, kad Europos Komisijai pateikiant 552 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo finansavimo pasiūlymą 2021-2027 metams, itin palankiai įvertintas Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimas prie jėgainės uždarymo prisidėti nacionalinėmis lėšomis.
Vyriausybė teigia, kad kalbėdamasis su už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu eurokomisaru Gunther Oettinger (Giunteriu Otingeriu), S. Skvernelis įvertino Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui skirtą atskirą eilutę biudžete, tačiau pabrėžė, kad vis dėlto pateiktas finansavimo pasiūlymas (552 mln. eurų) – tik 70 proc. identifikuoto poreikio. Premjero teigimu, tai didelio masto projektas, kuriam visiškai įgyvendinti iki 2038 metų reikalinga nenutrūkstama ES parama, o jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas, nebus galima pradėti antrojo reaktoriaus išmontavimo darbų.
Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad siūlymas vadinamosios sanglaudos politikos lėšas Lietuvai mažinti beveik ketvirtadaliu yra visiškai nepriimtinas.
2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai praėjusią savaitę pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. eurų). Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, tačiau šis skaičius nurodomas 2018 metų kainomis, neatsižvelgus į infliaciją.
Su už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingu eurokomisaru Phil Hogan (Filu Hoganu) premjeras aptarė planuojamą ES finansinę paramą žemės ūkiui. Pasak Vyriausybės pranešimo, nors daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete nuo 2021 metų EK siūlo paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 proc. ir Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuriai finansavimas didėja, tačiau atsižvelgus į ilgalaikę perspektyvą Lietuva penktadaliu bus dar nutolusi nuo ES vidurkio. Tai esą kelia itin didelį susirūpinimą, be to, kelia nerimą ir tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas. P. Hoganas pažadėjo 17 mln. eurų paramą žemdirbiams, nukentėjusiems nuo gamtos reiškinių.
Vyriausybės teigimu, EK pirmininkas J.-C. Junckeris per susitikimą pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri padėtų dar papildomai derėtis dėl naujojo ES biudžeto prieš galutinius susitarimus, nes šiuo metu siūlomi skaičiai yra derybų pradžia. J.-C. Junckeris sutiko, kad naujajai ES finansinei perspektyvai ir biudžeto korekcijoms įtakos turi Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Bendrijos, tačiau tikino, kad į mažų ES šalių narių interesus vis dėlto bus atsižvelgta. J.-C. Junckeris taip pat įvertino žemės ūkio klausimų svarbą Lietuvai ir pažadėjo siekti geriausių rezultatų šioje srityje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų11
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“8
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos1
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...