Ministro pirmininko teigimu, susitarimas tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ atitiko valstybės interesus.

Po Vyriausybės posėdžio premjeras pakomentavo naujienų portalo 15min.lt teiginius apie taikos sutartį, lenkų bendrovės turimą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio skolą, dalyvavimą tretinio aktyviosios galios rezervo aukcione.

Susisiekimo sektorius: ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“

S. Skvernelio teigimu, ginčo sprendimas atnešė naudą ir įmonėms, ir tarpvalstybiniams santykiams.

„Skleidžiamas – nenoriu sakyti „klaida“ – sąmoningas melas ir dezinformacija. Susitarimas su „Orlen“ buvo neišvengiamas, ginčas, kuris buvo besitęsiantis keliolika metų, jis kenkė ir „Lietuvos geležinkeliams“ pirmiausia, ir pačiai „Orleno“ įmonei ir tarpvalstybiniams santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – Vyriausybėje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, neišsprendus konflikto su „Orlen“, Lietuvai būtų grėsę šimtus milijonų eurų siekiantys praradimai.

„Vienašališkai pakeisti tarifai „Lietuvos geležinkelių“, nors buvo pasirašyta ilgalaikė sutartis iki 2024 metų, „Orlenas“ laikėsi teisminės pozicijos ir jeigu Lietuva būtų pralaimėjusi, pažeisdama vienašališkai sutartį, teisme būtų mokėjusi – tai yra konfidencialūs skaičiai, – bet aš galiu įvardyti: ne vieną ir ne du šimtus milijonų eurų žalą“, – kalbėjo premjeras.

Pasak jo, pasirašius taikos sutartį, nauda pirmiausia atiteko „Lietuvos geležinkeliams“ krovos ir naujų krypčių požiūriu: „nevežė niekada „Lietuvos geležinkeliai“ naftos produktų į Lenkiją iki to laiko. Dabar tą daro (...) Jeigu pasvertume balansą, tai greičiausiai tai būtų Lietuvos pliusas pusėje“.

Premjeras užsiminė ir apie išardytą Rengės ruožą į Latviją. Anot jo, šiuo metu nekalbama apie „Orlen“ pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kas vėlgi „taip pat yra ne viena dešimtis milijonų eurų“.

Premjeras kartu akcentavo, kad „Orlen“, po taikos sutarties pasirašymo, išreiškė „pasiryžimą artimiausiu metu investuoti į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę vėlgi kelis šimtus milijonų JAV dolerių“.

Jis teigė, kad Vyriausybė padėjo išspręsti įsisenėjusį „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ ginčą.

„Vyriausybė nesuteikė jokios pagalbos. Mes sprendėme problemą, kuri buvo įšalusi tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlenu“ ir visas kitas problemas, susijusias su valstybine lenkų naftos perdirbimo įmone, kuri į Lietuvą atėjo politiniu sprendimu. Jus gal pamiršote, kad šitą gamyklą lenkai nupirko politiškai, kad ji neatitektų pirkėjui iš Rytų. Apie ką mes kalbame?“, – sakė premjeras.

Energetika: VIAP lengvata ir tretinis rezervas

Kalbėdamas apie VIAP lengvatą, S. Skvernelis pabrėžė, kad ją gali gauti tik įsiskolinimų už VIAP neturinčios įmonės („Orlen Lietuva“ ją turi) ir privalo būti įdiegtos energetinio efektyvumo priemonės.

„Skleidžiamas melas apie tai, kad turint skolą galima susigrąžinti. (...) Teisę įgyti VIAP susigrąžinimą įgyja 150 Lietuvos įmonių. Naudosis šiuo metu 39. Kažkodėl nukreipiama į vieną įmonę“, – sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad kalbant apie tretinį aktyviosios galios rezervą, „Orlen Lietuva“ buvo iš įmonių, kurių dalyvavimas aukcione prisidėjo prie šalies lėšų taupymo.

„Buvo paskleistas akivaizdus melas – girdėjote turbūt apie taip vadinamą tretinį galios rezervą, kad „Orlenas“ laimėjo ir dėl to dabar reikės kažkiek milijonų (eurų – BNS) visų skaitytojų ar klausytojų atiduoti „Orlenui“. Kada nebuvo vykdomi aukcionai rezervo, o tai reiškia, kad turi būti įmonės, kurios turi tiekti elektros energiją ištikus poreikiui, buvo monopolis Lietuvos energijos (dabar „Ignitis grupė“ – BNS) 8-am blokui“, – sakė S. Skvernelis.

„Pavyzdys, 2018 metais šitam rezervui paslauga buvo sumokama 22,5 mln. eurų, po aukciono, kai perkama, pabrėžiu, iš trijų įmonių – „Orlen“, Kauno termofikacinės elektrinės ir „Panevėžio energijos“ – ši paslauga kainavo 7,59 mln. eurų. 2019 metais suplanuoti 22,5 mln. eurų, jeigu nebūtų aukciono, įvykus aukcionui šita paslauga kainavo 8,2 mln. eurų, vėlgi dalyvavo trys įmonės“, – argumentavo premjeras.

Kaip BNS jau skelbė, šiemet tretinio rezervo paslaugą teikia 4 bendrovės: „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“), „Panevėžio energija“, „Orlen Lietuva“ ir Kauno termofikacijos elektrinė (KTE). Iš viso šiems metams nustatytas 520 MW (260 MW + 260 MW) tretinis rezervas.

Pernai numatyta, kad „Ignitis gamybos“ valdoma Lietuvos elektrinė 9-uoju bloku šiemet teikia 260 megavatų (MW) rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV tinkle ir antrinio galios rezervo atkūrimui, paslaugą. Bendrovė už paslaugas gaus 27,04 mln. eurų, neįvertinus gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios.

Tretinio rezervo, skirto antrinio galios rezervo atkūrimui, paslaugas teikia „Orlen Lietuva“ (126 MW – 2,97 mln. eurų), KTE (104 MW – 3,98 mln. eurų), „Panevėžio energija“ (30 MW – 1,27 mln. eurų).

Iš viso 2019-iems metams nustatytas 520 MW (260 MW + 260 MW) galios rezervas.

Sportas: parama krepšinio klubams

Paklaustas, ar su Lenkijos politikais, pareigūnais, „Orlen“ atstovais kalbėta apie koncerno paramą Lietuvos sporto klubams, premjeras sakė, kad su „Orlenu“ kalbama „jiems svarbiais klausimais“.

„Kalbant su Lenkijos vadovais kalbame visuomet, kad įmonės būtų socialiai atsakingos. „Orlenas“ puikiai ir daug remia veiklų, socialinių, sporto veiklų nuo Mažeikių iki Vilniaus. (...) Tai šita parama, kuri skirta, nėra nei Alvydui Bieliauskui, nei Dariui Gudeliui, ji skirta sporto klubui, ne į kišenę. Krepšinis Lietuvoje nėra pelningas ir akcininkai, ir savininkai, ir dalininkai turi nuostolį“, – sakė premjeras.

Jis pats teigia neprašęs paramos jokiems sporto klubams.

„Neprašiau paramos konkretiems klubams. Na, galbūt „Žalgirį“ paminėjau – mano komanda“, – sakė S. Skvernelis.

Portalas 15min.lt rašė, kad po premjero S. Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais šios šalies valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų gabenant krovinius „Lietuvos geležinkeliais“ bei sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.

Koncernas savo ruožtu parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, taip pat Regionų krepšinio lygai – visos šios organizacijos susijusios su S. Skvernelio aplinkos verslininkais, nurodoma pirmadienį naujienų portalo skelbiamame tyrime.

„Ryto“ vienas stambiausių dalininkų – su viešųjų ryšių ekspertas Darius Gudelis, „Lietkabelio“ prezidentas – buvęs S. Skvernelio kolega kelių policijoje verslininkas Alvydas Bieliauskas, su kuriuo, pasak S. Skvernelį su Lenkijos politikais „suvedusio“ Tomo Pačėso, premjeras artimai bendravo.