Pristatyta idėja

Greičiausiai būtų buvę iš karto be jokių padėkų pasakyta, kad toks išorinis uostas jūroje yra fikcija. Bet nedrįsta užrūstinti pristatyme dalyvavusio valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio ir Seimo nario Dainiaus Kepenio.

Dažnai Lietuvoje politikai tampa tarsi apsauga stumiant įvairius sumanymus.

Dalis žmonių šiandien jau aiškiai susiformavo nuomonę, kad išorinis uostas saloje būtų tarsi „Vasiukai“ iš „12-os kėdžių“. Tik lieka klausimas – kas yra tas Ostapas Benderis?

Įdėją „Modernus ekouostas atviroje jūroje“ viešoje erdvėje pristatinėja Artūras Bogdanovas. Jis – buvęs žemės ūkio viceministras buvusio ministro Broniaus Markausko komandoje. Ministeriją paliko, kai pasikeitė žemės ūkio ministras. Kuravo žuvininkystę, kalbėdavo apie naujų uostelių, žuvų iškrovimo vietų statybą pajūryje.

Dabar driokstelėjo – pristatinėja krovininį uostą-salą jūroje. Nuo Lietuvos valstybinės žvejybos įmonės „Jūra“ laikų žinoma, kur prisiliečia kas nors susietas su Žemės ūkio ministerija, bus chaosas.

Realiai žvejyboje nei A.Bogdanovo laikotarpiu, nei prieš jį joks uostelis prie jūros neįrengtas, neskaitant už Uosto direkcijos pinigus pastatyto uosto viduje. Už ES pinigus Kuršių nerijoje padaryti žvejų valčių ištempimo įrenginiai, kuriais taip niekas ir nesinaudoja.   

Kaina – spėlionių objektas

Salą rengiamasi suformuoti jūroje už maždaug 1,2 kilometro nuo jūros kranto ties antrąja Melnrage. Per Girulių mišką, kertant nemažą dalį jo, į salą eitų geležinkelis ir automobilių kelias. Būtų įrengtas tiltas arba tunelis.

Kol kas pateikiamas vienintelis skaičius. Tai, kad tiltas ar tunelis į salą kainuotų apie 300 mln. eurų. O kiek pati sala? Kol kas tokių skaičių niekas neturi arba bent nesako.

Užkulisiuose kalbama, kad suformuoti dirbtinę salą jūroje kainuotų 4-5 kartus brangiau nei pastatyti išorinį uostą ties Melnrage.

Šiuo metu po atnaujintos studijos yra žinomi tokie skaičiai, kad pastatyti išorinį uostą ties Melnrage kainuotų 619 mln. eurų, ties Būtinge - 1,163 mlrd. eurų. O salai jūroje su privažiavimais ir infrastruktūra ar užtektų 2,5 mlrd. eurų?

A.Bogdanovas viešai yra teigęs, kad siūlantys tokios pačios apimties uostą kaip ir variantas ties Melnrage ir už panašią kainą. Jų idėja, neva turinti būti vertinama svarstant Lietuvos bendrąjį planą.

Žvilgtelėjus į dirbtinės salos pristatymo jūroje viziją, matyti, kad sala būtų formuojama vos už 1-2 kilometrų nuo tos vietos, kur planuojama statyti išorinį uostą ties Melnrage. Tai ką siūloma įgyvendinti toje saloje, būtų galima įgyvendinti ir ties Melnrage. Tik auksinių tunelių ar tiltų nereikėtų.

Sala jūroje pristatoma kaip ekouostas. Bet nė žodžio apie tai, kaip tokia sala veiks pajūrio krantus, kiek Girulių miško iškirs. Ir negali būti jokių išankstinių eko ar blogio ženklų klijavimo vienam ar kitam išoriniam uostui kol neatlikta poveikio aplinkai studija.

Kyla klausimas, kam merkti į jūrą kelis kartus didesnius pinigus, jei tinkamiausia vieta išoriniam uostui ties Melnrage seniai žinoma? Alternatyva dar yra Būtingė, bet ji neįgyvendinama dėl per mažo natūralaus gylio ir Latvijos pasienio.

„Būtingės variantas atmestinas, nes uostas nusikeltų toli į jūrą ir turėtume konfliktą su Latvija“, – pristatyme teigė „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška.

Kliudytų dabartiniam uostui

Nieko nuostabaus, kad dirbtinės salos uostas jūroje sulaukė ir nemažai kritikos Klaipėdos uosto bendruomenėje. Nors uosto kompanijų atstovai kalbėjo aptakiai, nes esą dar nėra ko svarstyti. Idėja su įspūdingais pinigais esanti tik svajonėse su labai tolima perspektyva.

Uosto kapitonui Adomui Aleknai užkliuvo tai, kad dirbtinė sala uždarytų dabartinio uosto įplaukos kanalą, ji įsiterptų į uosto išorės reidą. Per audrą uosto salos veikla būtų neprognozuojama. Jei kas nors atsitiktų, vilkikai iki tos salos sunkiai priplauktų.

Jūroje priešais salą siūloma įrengti vėjo jėgainių parką. Jis taptų tarsi gaudyklė laivams, jei šie išorės reide per audrą sugestų, nutrūktų nuo inkaro. Tokių atvejų yra buvę.

Problemiška ir pati salos jūroje statyba. Ji toliau nuo kranto, kur didesnis gylis, todėl reikėtų daugiau smėlio užpylimui. Jau paskaičiuota, kad maždaug 300 ha salai suformuoti reikėtų apie 40 mln. kubinių metrų smėlio. Iš kur jį paimti būtų problema. Smėlis būtų kasamas iš jūros ir sukeltų ekologines problemas.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas pastebėjo, kad salą jūroje reikėtų pastatyti iš karto pilnai. Tai yra generuoti didelį kiekį pinigų... Tuo pat metu išorinį uostą ties Melnrage galima statyti esant vienam klientu ir palaipsniui plėsti. Dabar Klaipėdos uostas vystomas etapais ir tai ypač pasiteisina. Sala jūroje būtų tarsi naujas uostas su atskirais savo kelių, geležinkelio stočių mazgais, valdymu, o išorinis ties Melnrage būtų integruotas į dabartinį uostą. Tai yra nepalyginamai pigiau ir patogiau. 

Eko uosto, nors salos jūroje ekologiškumas abejotinas, idėją dalis žmonių priima kaip įrankį, kurio tikslas yra bet kokiomis priemonėmis stabdyti dabartinio Melnragės uosto plėtrą. Yra ir tokių žmonių vertinimų – dirbama prieš Lietuvos valstybę, nes daroma viskas, kad tik nebūtų statomas išorinis uostas.