Siekdami darbo vietoje išlaikyti kvalifikuotus specialistus darbdaviai kaip motyvavimo priemonę jiems pasiūlo gyvybės draudimą. Tačiau mažai uždirbančių darbuotojų lojalumą skatina veikiau algos didinimas nei pinigų kaupimas ateičiai.
Naujas priemones dar pamiršta
Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, net 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti įmonėje, kurioje tuo metu dirba. Todėl gyvybės draudimo bendrovės pabrėžia: siekdami išlaikyti darbuotojus darbdaviai vis dažniau imasi ir socialinių skatinimo priemonių.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė sakė, kad gyvybės draudimas yra viena populiariausių darbuotojų motyvavimo priemonių. Tačiau šią priemonę savo darbuotojams bendrovės savininkai ar aukščiausi vadovai taiko tik tais atvejais, jei gyvybės draudimu pasitiki patys.
„Didėjant konkurencijai darbo rinkoje dėl kompetentingų darbuotojų, darbdaviai aktyviai ieško išskirtinių ir vertingų darbuotojų išlaikymo būdų, taigi draudimas tampa svarbia personalo politikos dalimi“, – sakė pašnekovė.
Tačiau, gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „AVIVA Lietuva“ ekspertų teigimu, įmonių vadovai dar dažnai nesusimąsto apie darbuotojų skatinimą suteikiant jiems finansinį įrankį, kuris leistų kaupti kapitalą ir jaustis finansiškai saugiau sveikatos sutrikimų ir mirties atveju.
„Gyvybės draudimas savaime negali pakeisti atlyginimo pakėlimo, tačiau gali tapti itin geru papildomu lojalumo skatinimo įrankiu. Pavyzdžiui, verslininkas, be atlyginimo pakėlimo, investavęs į darbuotojo gyvybės draudimą, naudojasi valstybės teikiamomis mokestinėmis lengvatomis gyvybės draudimo įmokoms ir taip sukuria didesnę pinigų vertę“, – teigė „AVIVA Lietuvos“ vadovė Asta Grabinskė.
Ateičiai kaupia ir patys
Anot B.Poškuvienės, darbuotojų draudimo įmokoms darbdaviai dažniausiai skiria apie 25 proc. mėnesinio darbo užmokesčio, ne mažiau kaip 150 litų: „Priklausomai nuo individualių poreikių, verslininkai savo darbuotojus papildomai draudžia kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų draudimu. Dažniau renkasi kaupiamąjį draudimą su garantuotomis palūkanomis, kurios šiuo metu yra didesnės negu bankų siūlomos indėlių palūkanos.“
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad net keisdami darbą žmonės tęsia turimą gyvybės draudimo sutartį ir toliau įmokas moka patys.
„AVIVA Lietuvos“ skaičiavimais, įmonės savininkui pasirinkus trisdešimties metų biuro darbuotojo gyvybės draudimą ir už jį per mėnesį mokant 150 litų, po 15 metų darbuotojas savo sąskaitoje turėtų sukaupęs per 32 tūkst. litų kapitalą. Jį darbuotojas galėtų toliau kaupti investuodamas arba išsiimti.
„Tie patys 150 litų, kuriuos darbdavys kas mėnesį kaip skatinimą darbuotojui papildomai mokėtų prie atlyginimo, po 15 metų, atskaičius mokesčius, sukurtų tik 15 tūkst. litų naudą“, – pabrėžė A.Grabinskė.
„AVIVA Lietuvos“ praėjusių metų klientų statistika parodė, kad dažniausiai į darbuotojų gyvybės draudimą investuoja logistikos, transporto ir gamybos srityse dirbančios lietuvių kapitalo įmonės. Bendrovė savo darbuotojams apdrausti per mėnesį išleidžia vidutiniškai 971 litą.
Skatina tik specialistus
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pabrėžė, kad gyvybės draudimo kaip darbuotojo motyvavimo priemonės patrauklumas priklauso nuo gaunamo atlyginimo dydžio. Anot jo, minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbančio darbuotojo gyvybės draudimas likti darbovietėje pernelyg nemotyvuoja, nes jam reikia spręsti kasdienes problemas. O 5 tūkst. litų ar daugiau uždirbantiems specialistams tokia priemonė gana patraukli.
„Kita vertus, ar įmonė, kurioje vidutinis atlyginimas siekia 1,5 tūkst. litų, gali darbuotojui suformuoti tokį patrauklų paketą? Žinoma, kad negali. Tai padaryti iš esmės pajėgios tik didelės įmonės“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad užsienyje socialiniai paketai įtraukiami į neapmokestinamas sąnaudas, o Lietuvoje įmonės gyvybės draudimo įmokas išskaičiuoja iš pelno: „Bet juk dabar daugelis įmonių uždirba vos 2–3 proc. pelno. Aišku, kad tokios įmonės nepajėgios suformuoti socialinių paketų.“
Valdžia stokoja pagalbos
Anot D.Arlausko, konfederacija Lietuvoje inicijavo socialinių iniciatyvų įstatymą, tačiau Finansų ministerija jam priešinosi: „Ministerija bijojo, kad taip bus sumažintos įplaukos į biudžetą, ir jos iš tiesų būtų sumažėjusios. Tačiau nei Finansų ministerija, nei kitos ministerijos neatkreipė dėmesio į tai, kad labai svarbi ir darbuotojų sveikata, jų lojalumas konkrečiai darbo vietai. Juk lojalumas įmonei gimdo lojalumą valstybei.“
Kita vertus, pašnekovas sakė suprantąs, kad Finansų ministerija yra priversta laužyti galvą, kaip surinkti biudžetą, išlaikyti „Sodrą“ ir pensininkus. Todėl darbdaviams, prašantiems galimybių drausti savo darbuotojus, ministerija siūlo ieškoti kitų būdų motyvuoti savo darbuotojus.
„Manau, kai šalies gerovė ir finansiniai srautai padidės, o biudžetas bus geriau subalansuotas, valstybė bus labiau pasiruošusi žiūrėti plačiau – ne vien spręsti biudžeto surinkimo klausimą, bet ir vystyti ilgalaikėje perspektyvoje atsiperkančius projektus“, – prognozavo D.Arlauskas.
Naujausi komentarai