Upėmis į Lietuvą tekėję skolinti pinigai netikėtai išseko. Kreditų troškulys kankina ir verslą, ir gyventojus. Bankai, dar neseniai svaigę nuo milijoninių pelnų, dabar stengiasi išvengti tokių pačių nuostolių.

Nebeturi kuo pasigirti

Šalies komercinius bankus kankina baisios pagirios. Dar taip neseniai į kairę ir dešinę žarstę paskolas, dabar bankininkai priversti skinti daug kartesnius vaisius, nei tikėjosi. Pirmieji grėsmingi ženklai dėl pernelyg lengvai dalytų paskolų išryškėjo dar 2008-ųjų pabaigoje – bankų pelnas sumenko arba virto nuostoliais. Dar prastesni rezultatai fiksuoti šių metų pradžioje.

Lietuvos banko duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį šalyje veikiantys bankai kartu patyrė per 20 mln. litų nuostolių ir pratęsė praėjusių metų pabaigoje prasidėjusią nuostolingos veiklos istoriją. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį jie buvo uždirbę beveik pusketvirto šimto milijonų litų pelno. Pelningai 2009 m. pradžioje dirbo 6 šalies bankai ir 3 užsienio bankų skyriai. Nuostolių patyrė 3 šalyje veikiantys bankai ir 4 užsienio bankų skyriai.

Apie nemenkus nuostolius pirmasis pranešė švedams priklausantis "Swedbank". Balandžio pabaigoje bankas paskelbė šių metų sausį–kovą patyręs apie 164 mln. litų nuostolių, kuriuos didžiąja dalimi lėmė suformuoti atidėjiniai blogosioms paskoloms, siekę apie 297 mln. litų. Kitas skandinavų bankas SEB sugebėjo išlaikyti teigiamus veiklos rodiklius, nors ir gerokai sumenkusius: per pirmus tris mėnesius bankas uždirbo per 26 mln. litų pelno, kuris, palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, sumenko 5 kartus, keliolika kartų išaugo atidėjinių blogosioms paskoloms suma. Banko pelno rodiklį taip pat koregavo blogosios paskolos.

"DnB Nord" bankas metų pradžioje patyrė 48,3 mln. litų nuostolių, o atidėjiniai blogosioms paskoloms siekė 106 mln. litų. Bankas paskelbė, kad jo veiklos pelnas iki mokesčių ir atidėjinių sausio–kovo mėnesiais siekė 57,7 mln. litų. Dauguma pirmo ketvirčio atidėjinių sudaryti smulkiosioms ir vidutinėms nekilnojamojo turto, statybų ir transporto įmonėms suteiktoms paskoloms.

Per pirmą ketvirtį atidėjiniams skyręs 35 mln. litų, "Danske Bank" Lietuvos filialas patyrė 37 mln. litų ikimokestinių nuostolių.

Ūkio bankas pranešė dirbęs pelningai, nors 4 mln. litų pelnas, gautas per pirmą ketvirtį, buvo apie 75 proc. mažesnis negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Blogosioms paskoloms buvo atidėta per 10 mln. litų.

Žaizdas linkę slėpti

Kiek geresnius rezultatus paskelbė mažesnę rinkos dalį turintys bankai, tarp jų – "Nordea" ir "Snoras". Pirmojo banko pelnas metų pradžioje sumažėjo 16 proc., iki 4 mln. litų, o antrasis sugebėjo uždirbti penktadaliu – 20 mln. litų – daugiau, palyginti su praėjusių metų pradžia.

Vis dėlto finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas teigė, kad pirmo ketvirčio bankų rezultatų nereikėtų priimti už gryną pinigą, tikroji šio sektoriaus padėtis paaiškės tik metų gale, kai bus atlikti tarptautinius reikalavimus atitinkantys auditai.

"Standartai, kuriuos bankai taiko vertinti blogąsias paskolas, ganėtinai skiriasi. Nors visi bankai pripažįsta susiduriantys su problemomis, tačiau jas jie apskaičiuoja nevienodai. Pavyzdžiui, jeigu SEB bankas naudotų tuos pačius apskaitos metodus, kaip darė "Swedbank", pritaikęs Švedijoje naudojamus apskaitos principus, jis turėtų deklaruoti apie 140 mln. litų nuostolių per pirmą ketvirtį", – savo skaičiavimais dalijosi S.Jakeliūnas.

Pelną pakirto recesija

Pagrindine taip smarkiai smukusio bankų pelno priežastimi tapo gerokai išaugę nuostoliai dėl sumažėjusios paskolų vertės. Tokie nuostoliai praėjusį ketvirtį, palyginti su 2008 m. pirmu ketvirčiu, išaugo keliolika kartų – nuo 24 mln. iki 336 mln. litų. Tačiau dienraščio kalbinti bankų vadovai nepanikuoja. Jie tikina, kad pirmo ketvirčio rezultatai esą jų nenustebino, o tam, kad blogės veiklos rodikliams, buvo pradėta rengtis dar praėjusiais metais.

"Banko veiklos rezultatai atitinka esamą ekonomikos kontekstą. Smunkantis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), mažėjantis vartojimas Lietuvoje, silpnėjanti paklausa eksporto rinkose tiesiogiai veikia ir verslą, ir Lietuvos žmones. Bankininkystė taip pat yra verslas, kuriam poveikį daro šalyje vyraujančios ekonomikos tendencijos. Sumažėjo naujų paslaugų apimtis, taip pat padidėjo klientų, kurie susiduria su paskolų mokėjimo sunkumais, skaičius", – apie smarkiai pasikeitusią bankų verslo aplinką kalbėjo "Swedbank" vadovas Lietuvoje Antanas Danys.

Pasak "Nordea Bank Lietuva" generalinės direktorės Ingos Skisaker, nors per pirmą ketvirtį banko pelnas išaugo kone 60 proc., didesnę jo dalį atsiriekė atidėjiniai blogosioms paskoloms, kuriuos lėmė spartus šalies ūkio nuosmukis ir nuolat prastėjanti įmonių finansinė būklė.

SEB banko prezidentas Audrius Žiugžda pridūrė, kad Lietuvos ekonomika metų pradžioje patyrė didžiausią nuosmukį per pastaruosius 15 metų, todėl nieko keista, kad bankai konservatyviau įvertino riziką, padarė daugiau atidėjinių, kurie gerokai pakeitė ir bendrą pelno rodiklį.

Bėdos tik prasideda

Praėjusių metų pabaigoje pradėjęs augti nuostolių dėl blogųjų paskolų skaičius veikiausiai žymi bėdų bankų sektoriuje pradžią. Lietuvos ekonomikos prognozės bloginamos kone kas mėnesį, galop paaiškėja, kad realybė niūresnė už prognozes. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas prognozavo, kad BVP per 2009-uosius ūgtelės 1,2 proc. Jau sausį Finansų ministerija skelbė, kad BVP nuosmukis šįmet sieks 4,9 proc., kovo pabaigoje nuosmukio prognozė padidinta iki 10,5 proc. Balandžio pabaigoje Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies BVP per sausį ir vasarį sumenko 12,6 proc.

BVP smukimas dar nereiškia, kad bankų nuostoliai neišvengiami. Tačiau šiuo metu visi gerai žino, kad taip sparčiai nuo kalno riedanti šalies ekonomika paskui save paliks bankrutuojančias įmones, atleidžiamus darbuotojus, ilgėjančias bedarbių eiles, smarkiai karpomus atlyginimus. Vadinasi, tiek verslo, tiek žmonių finansinis pajėgumas smarkiai menksta, kartu mažėja jų galimybės grąžinti skolas, didėja rizika, kad dalis paskolų iš viso bus negrąžinta.

Tįsta skolininkų eilės

Kol kas blogųjų paskolų, kurios grąžinti pradelstos 60 dienų ir daugiau, dalis palyginti didelė. Atidėjinių ir visų išduotų kreditų portfelio santykis pirmo ketvirčio pabaigoje SEB banke buvo 1,78 proc., būsto paskolų atidėjinių ir išduotų būsto paskolų portfelio santykis siekė 0,85 proc.

"Swedbank" klientų, vėluojančių atsiskaityti su banku daugiau nei 60 dienų, dalis sudarė 4 proc. viso paskolų portfelio.

Tačiau Lietuvos banko pateikiama statistika verčia sunerimti. Centrinio banko atstovai skelbia, kad balandžio pradžioje daugiau kaip 60 dienų pradelstų paskolų ir paskolų portfelio santykis per ketvirtį padidėjo daugiau kaip 2,5 karto – iki 2,91 proc ., o nuvertėjusių paskolų ir paskolų portfelio santykis per pirmą šių metų ketvirtį išaugo 1,91 procentinio punkto ir siekė 5,32 proc. Bendras neveiksniųjų paskolų rodiklis per pastarąjį ketvirtį padidėjo iki 8,23 proc., nors dar 2008 m. gale jis siekė 4,55 proc., o prieš metus – 2,55 proc.

"Prognozuojama, kad blogųjų paskolų pikas šiame regione bus pasiektas po 18–24 mėnesių. Kuo jų didėjimas bus spartesnis, tuo bankai su didesnėmis problemomis susidurs, gali iškilti kapitalo pakankamumo problema, todėl ne veltui Lietuvos banko vadovai yra nurodę bankams didinti kapitalą", – kalbėjo S.Jakeliūnas.

Vadinasi, tai ne pabaiga. Dėl toliau blogėjančios šalies ekonominės padėties blogųjų paskolų portfelis tik pūsis. Neseniai Tarptautinis valiutos fondas viešai paskelbė anksčiau slaptą ataskaitą, kurioje skaičiuojama, kad blogųjų paskolų portfelis Vidurio ir Rytų Europos regione gali išaugti iki 15–20 proc. viso paskolų portfelio. Tad didžioji nuostolių banga šiame regione veikiausiai dar tik kyla.

Riziką vertina konservatyviau

Bankų atstovai tikina, kad rengiasi ir pačiam juodžiausiam scenarijui. Pirmieji pasiruošimo darbai prasidėjo praėjusių metų rudenį, kai bankai itin sugriežtino paskolų teikimo sąlygas tiek verslui, tiek gyventojams. Rezultatus pajuto visi, ir greitai paaiškėjo, kiek Lietuvos ekonomika buvo priklausoma nuo skolintų pinigų. Patys bankai tai pavadino konservatyviau įvertinta rizika ir jau ne kartą leido suprasti, kad skolinimosi sąlygos artimiausioje ateityje nesikeis. Be to, bankai akcentuoja ypatingą dėmesį paskolų portfelio kokybei, kuri, kaip matyti, sparčiai blogėja.

"Skolinimosi apimtis pastaruosius keletą metų augo labai sparčiai, todėl dabar susiduriame su natūralia šio proceso korekcija. Šiandien ir verslui, ir finansinėms institucijoms yra svarbiausia prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų, efektyvinti veiklą, sėkmingai vykdyti restruktūrizaciją ir didinti konkurencingumą. Verslo modelis, kuris didžiąja dalimi remiasi tik paskolomis, negali būti ilgalaikis", – pristatydamas "Swedbank" ketvirčio rezultatus sakė A.Danys. Baltijos šalyse padarytas strategijos klaidas, susijusias su lengva ranka žarstytais pinigais, pripažino ir pats Švedijos "Swedbank" valdybos pirmininkas Carlas Ericas Stålbergas.

Ruošia gelbėjimo ratą

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, bankų veiklos rodikliai atspindi šalies ūkyje vyraujantį netikrumą ir atsargumą, o padidėjęs neveiksniųjų paskolų skaičius ir blogėjančios kai kurių sektorių perspektyvos vers bankus ir toliau elgtis konservatyviai. Sugriežtintos sąlygos jau davė rezultatų: šalies bankų išduotų paskolų portfelis per šių metų sausio–kovo laikotarpį sumažėjo daugiau kaip 2 mlrd. litų, iki maždaug 69 mlrd. litų. Taip po truputį mažinami ir galimi nuostoliai.

Šalyje veikiantys bankai šiuo metu pajėgūs absorbuoti 2,9 mlrd. litų nuostolių, tačiau jei blogųjų paskolų dalis dar išaugtų 4–5 proc., šios sumos gali ir nepakakti. "Jeigu tai tęstųsi dvejus trejus metus, bėdos nebūtų, mat bankas nuostolius išskaidytų ir juos galėtų lengviau kompensuoti kitomis pajamomis. Jeigu tai įvyks staigiai, bankai nuostolių suvaldyti nesugebės", – kalbėjo S.Jakeliūnas.

Todėl dar šių metų pradžioje Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas buvo užsiminęs apie specialų bankų stabilizavimo fondą, į kurį 3 mlrd. litų turėtų įnešti centrinis bankas ir Vyriausybė. Pasiūlymas buvo sutiktas prieštaringai, jam kritikos negailėjo didieji šalies bankai, tad įstatymo projektas nugulė Seimo narių stalčiuose. Gali būti, kad artimiausiu metu jį vėl teks prisiminti. Jeigu Lietuva kreiptųsi pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, vienas jo reikalavimų veikiausiai būtų bankų sistemos stabilumo užtikrinimas. Tad Lietuvą gali ištikti JAV, Latvijos ir kitų valstybių likimas, kur bankai gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais.

Imasi priemonių patys

Bankų pasirengimą sunkmečiui liudija ir kiti veiksmai. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje "Swedbank" įkūrė Baltijos šalių paskolų pertvarkymo tarnybą, kuri turės sustiprinti paskolų restruktūrizavimo veiklą ir rūpinsis "ypatingo dėmesio reikalaujančiais" klientais. Kitaip tariant, naujoji tarnyba tiesiog turės išreikalauti skolų, o paskolų vadybininkai nuo šiol bus skolų išieškotojai. Keli šalies bankai taip pat jau įsteigė specialius padalinius, turėsiančius rūpintis nekilnojamuoju turtu, kuris bus perimtas iš paskolų grąžinti nesugebančių klientų.

Daug būsimų bankų bėdų gali būti dėl nekilnojamojo turto, mat maždaug pusė bankų išduotų paskolų yra su juo susijusios: Lietuvos banko duomenimis, paskolos statybų ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms siekia apie 15 mlrd. litų, būsto paskolos gyventojams sudaro dar apie 21 mlrd. litų. Nekilnojamojo turto paklausa pradėjo mažėti dar praėjusiais metais, žemyn nutempdama ir jo kainas. Remiantis portalo globalpropertyguide.com pateikiamais duomenimis, praėjusiais metais Lietuva ir Latvija tapo rekordininkėmis Europoje pagal nekilnojamojo turto kainų nuosmukį – mūsų šalyje būsto kaina per praėjusius metus vidutiniškai smuko 27 proc.

Tad žmonės, pirkę būstą per patį nekilnojamojo turto kainų piką 2007 m., dabar už paskolą bankui turi mokėti gerokai daugiau, negu kainuotų to buto nuoma. Be to, ir toliau krintant turto kainoms, vis daugiau atsiranda tokių paskolų, kurioms padengti nebeužtenka įkeisto turto vertės. Kol įmokos sumokamos, bėdų dėl to nėra, tačiau kai klientas nebenori ar nebegali išsimokėti paskolos, bankas neišvengiamai patiria nuostolių.

Įdomu tai, kad tam tikra prasme bankai yra patekę į aklavietę. Jie suinteresuoti, kad nekilnojamojo turto kainos išliktų to paties lygio. Matyt, gandai, esą bankai spaudžia nekilnojamojo turto bendroves nenuleisti būsto kainų, buvo pasklidę ne be pagrindo. Kita vertus, aukštos kainos mažina potencialių pirkėjų skaičių ir didina pasiūlą, todėl korekcija ateityje vis tiek neišvengiama.

Skolina, bet nerizikuoja

Kita vertus, tiek S.Kropas, tiek bankų atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad kreditavimas nėra visiškai nutrauktas. "Lietuvos ekonomikos recesija lemia tai, kad griežčiau vertiname skolintis norinčias įmones – kokia įmonės perspektyva, kiek pačios įmonės vadovai ir akcininkai tiki įmonės sėkme ir yra linkę dalytis su banku dėl ekonominės šalies padėties padidėjusia rizika. Kita vertus, nors kreditavimo sąlygos banke griežtėjo, kriterijai išliko tokie patys – ir toliau esame pasirengę teikti naujus kreditus", – tikino A.Žiugžda.

Anot SEB vadovo, gyventojams taip pat išduodamos paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti. Nors kreditų teikimo sąlygos griežtesnės, nekilnojamojo turto kainoms krintant žemyn, gyventojams nebereikia skolinti tokių didelių sumų būstui įsigyti, kaip kad buvo anksčiau.

I.Skisaker pridūrė, kad atsakomybės už šalies ekonomikos padėtį negalima perkelti bankams. "Bankas yra atsakingas už indėlininkų pinigus, todėl negali rizikuoti ir skolinti krizės ištiktam verslui. Bankų verslas neturi būti nei išskiriamas, nei diskriminuojamas. Jiems nereikėtų užkrauti naštos spręsti makroekonomines ar socialines problemas. Įvairių šalių vyriausybės bankus ragina kredituoti verslą, tačiau ar verta tą daryti ignoruojant riziką ir saugios bankininkystės praktiką?" – retoriškai klausė banko vadovė.

Viltis deda į eksportą

Šviesesnę savo ir šalies ūkio ateitį bankai sieja su teigiamomis permainomis užsienio finansų rinkose ir šalyse, į kurias Lietuva daugiausia eksportuoja.

"Didžiausias viltis atsigauti siejame su grįžtančiu pasitikėjimu tarptautinėje finansų rinkoje, apie kurį vis dar tenka kalbėti būsimuoju laiku. 2009 m. pabaigoje ar pirmą 2010 m. pusmetį turėtų pradėti atsigauti itin svarbi Lietuvai Vakarų Europos rinka, o Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS valstybių ekonominio renesanso nesitikime nei šiais, nei kitais metais", – įžvalgomis dalijosi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tokios pačios nuomonės laikėsi ir I.Skisaker: "Svarbiausia, kad atsigautų stipriosios ekonomiškai valstybės ir pagrindiniai Baltijos šalių eksporto partneriai. Vidaus vartojimas mums atsitiesti nepadės, jau dabar mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 30 proc. Lietuvoje sunku skatinti ūkį, klibant viešiesiems finansams, todėl vidaus vartojimo korekcija bus ilgas ir gana skausmingas procesas."

Bankų su užsieniu siejamos viltys veikiausiai reiškia, kad skolintų pinigų troškulys dar ilgokai kankins Lietuvos verslą ir gyventojus, o lengvų pinigų potvynio šalyje galima nelaukti artimiausius keletą metų. Kad ir kaip neįkvepiamai skambėtų, dėl geresnio gyvenimo vėl teks daugiau dirbti ir jį užsidirbti. Blogiausia tai, kad net ir galimybę užsidirbti artimiausiais metais nebus lengva rasti.

Bankų pragyvenimo šaltinis

Apie lengvą ir pelningą veiklą artimiausiais metais turės pamiršti ir bankai. Didžiausią pelną duodanti paslauga – paskolos – jiems ateityje kels nemažai rūpesčių. Nors pastaruosius keletą metų nuolat augusios pajamos iš paskolų palūkanų šių metų pradžioje sumažėjo beveik 85 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, krito penktadaliu. Kadangi bankai paskolų šiais metais išduos gerokai mažiau, tai ir pajamos iš jų gerokai sumenks, tai bus jaučiama ne vienus metus.

Be to, kaip tvirtino Lietuvos bankas, šiuo metu rinkoje susidariusi padėtis, kai EURIBOR palūkanos pasiekusios itin žemą lygį, o pritraukti išteklių dėl išaugusios šalies rizikos išlieka brangu, yra itin nepalanki bankams pelningumo prasme. Šie du veiksniai lėmė, kad realioji palūkanų marža pirmą ketvirtį sumažėjo net 0,52 proc., iki 1,55 proc., ir buvo mažiausia per visą bankų veiklos istoriją.

Išgyventi sunkmetį kalbintų bankų atstovai tikisi didindami veiklos efektyvumą ir rūpindamiesi savo klientų poreikiais. "Klientams siūlysime sprendimus, padedančius atremti ekonomikos nuosmukio teikiamus iššūkius", – žadėjo I.Skisaker ir kaip pavyzdį pateikė neseniai banko "Nordea" pasiūlytą naują terminuotųjų indėlių periodinio palūkanų mokėjimo paslaugą.

Atrodo, rekordiniai pelno atžvilgiu 2007-ieji bankų sektoriuje pasikartos negreitai, jiems teks tenkintis gerokai mažesnėmis pajamomis iš kasdienių paslaugų.

Skolinimosi sąlygų nebekeis

Šalies bankai per artimiausią pusmetį neplanuoja griežtinti skolinimo sąlygų įmonėms. Dauguma bankų neketina keisti paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų, kai kurie gali jas net sušvelninti. Tai rodo naujausios Lietuvos banko balandžio mėnesį atliktos apklausos duomenys.

Įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausos mažėjimas stebimas trečią pusmetį iš eilės. Skolinimosi poreikio sumažėjimą labiausiai lėmė atidedami įmonių investiciniai planai ir gyventojų nenoras prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų prastėjant šalies makroekonominei padėčiai, mažėjant pajamoms ir augant nedarbui.

Kaip rodo iki šiol atliktų apklausų rezultatai, paskolų paklausa didėjo iki 2007 m. spalio – sparčiai kylant ekonomikai, vėliau skolinimosi paklausos augimas lėtėjo, o nuo 2008 m. spalio pastebimas paskolų ir įmonių kredito linijų paklausos sumažėjimas, atitinkantis šalies makroekonomikos pokyčius.

Apklausoje dalyvavusių bankų atstovų vertinimu, pagrindinių šalies sektorių įmonių ir namų ūkių finansinė būklė yra vidutinė arba bloga. Geriausiai iš visų sektorių vertinamas žemės ūkis ir namų ūkiai. Atsargiausiai vertinama statybos sektoriaus padėtis. Panašiai įvertinta nekilnojamojo turto ir transporto verslo šakų finansinė padėtis. Prekybos ir miškininkystės verslo sektorių būklę dauguma bankų apibūdina kaip vidutinę. Įmonių ir namų ūkių finansinė būklė vertinama kaip šiek tiek pablogėjusi per pastarąjį pusmetį, palyginti su ankstesniu pusmečiu.