- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje – gerokai didesnis, nei skelbia Užimtumo tarnyba. Samdomų darbuotojų trūkumas – rekordinis. Su šia problema susiduria beveik visos šalies įmonės, o 6 iš 10 papildomai galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų. Kodėl tokia situacija galėjo susiformuoti, LNK pasakoja Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
– Kur darbuotojų labiausiai trūksta?
– Apie tai turbūt galėtų papasakoti Užimtumo tarnyba, nes ji daro tokius rinkos tyrimus. Mes tiesiog turime bendrą informaciją apie tai, kad net trečdalis Lietuvos įmonių galėtų įdarbinti virš 20 proc. darbuotojų papildomai, o apie 60 proc. įmonių galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų papildomai. Galima iš to nujausti, kad tas spektras yra pakankamai platus, nekalbama apie kažkokius išskirtinius sektorius. Be to, valstybei tai turėtų rūpėti, nes lygiai taip pat darbuotojų trūksta ir socialinės rūpybos srityje, trūksta ir mokytojų, ir IT specialistų. Taigi tas trūkumas yra visuotinis.
– Laisvosios rinkos institutas sako, kad Statistikos departamento pateikiami skaičiai iš esmės neatspindi realios situacijos, nes tiesiog formaliai darbdaviai neregistruoja savo paieškų arba atsilaisvinusių vietų, kur reikia surasti žmogų. Skaičiai yra netikslūs?
– Taip, tie skaičiai labai stipriai atsilieka nuo tikrovės.
– Ar būti bedarbiu vis dar apsimoka labiau Lietuvoje, nei gauti, pavyzdžiui, minimalią algą?
– Darbdaviai skundžiasi, kad įdarbinant dabartinius bedarbius tikrai yra problemos ir su jų kvalifikacija, ir su jų motyvacija dirbti. Instituto skaičiuojami nedarbo spąstai rodo, kad už minimalų atlyginimą įsidarbinantis žmogus gautų tik 15 proc. daugiau pajamų, negu jis gauna iš pašalpų vidutiniškai.
– Galbūt ir darbdaviai dabar rengia labai griežtas atrankas? Galbūt iškeliami aukšti kriterijai?
– Reikia žmonių, kurie yra pirmiausia pasiruošę dirbti ir mokytis. Gebėjimas mokytis, prisiimti atsakomybę apskritai ir veikti komandoje tikrai yra svarbus. Dėl ilgalaikio nedarbo žmogus dažnai praranda būtent tuos įgūdžius. Jam svarbu tiesiog neiškristi iš darbo rinkos ilgam laikui, nes paskui grįžti ganėtinai sunku.
– Gal mes gyvename tokiu laiku, kad net nereikia turėti kažkokio popieriaus, kad tu esi kažką baigęs? Svarbu būti fiziškai pajėgiam ateiti ir dirbti?
– Taip, tikrai labai svarbu norėti dirbti ir turėti motyvaciją mokytis kažkokio naujo amato. Dažnai tie darbai yra tikrai labai paprasti: trūksta ir fasuotojų, pakuotojų, sandėlininkų. Situacija tokia, kad darbdaviai pasiruošę rizikuoti.
– Kaip reikėtų užpildyti šį darbuotojų trūkumą?
– Darbuotojų trūkumas atspindi bendrą Lietuvos demografinę situaciją, kuri blogėja sparčiausiai Europoje. Esame labiausiai senstanti Europos tauta. 700 tūkst. žmonių praradome dėl emigracijos. Taigi natūralu, kad žmonių trūksta ir darbo rinkoje. Svarbu imtis visų priemonių ir galvoti apie lietuvių grąžinimą, gerų sąlygų sudarymą, kad žmonės norėtų grįžti, ir apie bedarbių įgalinimą dirbti.
– Ar mes gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, kur bedarbį vadiname bedarbiu, bet gal bedarbis vis dėlto Lietuvoje yra dirbantis žmogus ir tam tikrais kanalais gauna kitas pajamas, todėl jam neapsimoka kažkur dirbti oficialiai?
– Taip, Užimtumo tarnyba vis garsiau pripažįsta, kad dalis žmonių prisiduria prie pašalpų ir gauna nelegalias pajamos, todėl žadama griežtinti sąlygas. Pirmiausia svarbu, kad pati Užimtumo tarnyba susikauptų darbams, kurie tikrai padėtų bedarbiams įgauti reikalingą kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką.
Plačiau – reportaže.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų10
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“7
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos1
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...