Tuo metu kuras pabrangsta beveik dvigubai palyginti su vasarinėmis kainomis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, biokuro kainos palyginti su praėjusių metų vasara šoktelėjo net 40 proc. Pernai tona naftos ekvivalento (TNE) vidutiniškai kainavo maždaug 120 eurų, o dabar – 190–195 eurų. Šilumininkai tikina, kad ir už tokią kainą tiekėjai net neparduoda tiek, kiek reikia. O kas darysis žiemą? Praėjusį sezoną didžiausia kaina siekė 250 TNE. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA pateikė savo skaičiavimus, kad biokuro savikaina esą dabar siekia 237 TNE. Jei šie skaičiai pagrįsti, šilumos vartotojai stipriai pakratys kišenes.

Įtaria, kad lupikaus

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius sulaukia vis daugiau signalų, kad kaupiami dideli kiekiai biokuro ar jo žaliavos ir Kaune, ir kituose miestuose. Tiekėjai neparduoda, laukia šildymo. Anot jo, statistika rodo, kad šis kuras žiemą pabrangsta beveik du kartus. Tad kodėl praleisti progą užsidirbti?

Šilumos gamintojai su nerimu laukia, kokias sąskaitas teks išrašyti žmonėms. Seniau, kai iš anksto būdavo prisiperkama, iš anksto buvo galima pasakyti, kokia maždaug bus šildymo kaina. Šiemet kitaip. Matyt, kuras, jei jo atsiras, bus perkamas tik rudens mėnesiais. O tuo metu kainos jau gali būti šokiruojančios.

Energijos išteklių biržos BALTPOOL generalinis direktorius Andrius Smaliukas teisinosi, kad po praėjusiais metais itin sudėtingo šildymo sezono biokuro tiekėjams, šiemet biokuro tiekėjai yra atsargesni ir neskuba sudaryti ilgalaikių sandorių už mažiausias kainas. Esą biokuro kaupimas nėra naujas reiškinys.

"Sandėliuose buvo ir bus kaupiama, nes tai yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo sandorio nevykdymo nuostolių. Pavyzdžiui, taip buvo 2017 m. rudenį, kai dėl lietaus biokuro gamintojai negalėjo patekti į miškus. Kaupimas mažina biokuro tiekėjų riziką", – tikino A.Smaliukas.

Kuro gamintojai nesibaimina, kad atsargos iki šildymo sezono suges. Gera vadinamoji skiedra SM1, SM2, be žievės, be spyglių nepūva. SM3 – prastesnis kuras, jis genda. Bet yra galimybė pirkti ir sandėliuoti malkas, šakas, iš kurių gamina biokurą. Sandėliuojant prarandami tik keli procentai kaloringumo, šiluminės vertės, o kaina šokteli 100 proc. Beje, LITBIOMA pripažįsta, kad sandėliavimo išlaidos tesiekia kiek daugiau nei 3 proc. savikainos.

Šilumos tiekėjai narstomi po kaulelį, o už tvoros kuro tiekėjai gauna 50 proc. pelnus. Tai koks čia reguliavimas, kokia viešoji paslauga?

Bet ar normalu, kad valstybė, reguliuojanti šildymo ir perdavimo kainas, kuro tiekėjams paliko spragą užsidirbti kosmines sumas?

"Tai yra esmė, – paaiškino V.Lukoševičius. – Priminsiu, kad buvo didžiulis skandalas, kai "Gazprom" taikė nesąžiningas kainas. Tada Rusijos dujų milžinas buvo paduotas į arbitražą, apskųstas Europos Komisijai ir t.t. O čia – paprasčiausia spekuliacija: superkamas biokuras iš smulkiųjų gamintojų, kaupiamas dideliais kiekiais, paskui gali būti išvežtas ar į Latviją, ar į Švediją, ar į Daniją. Bet kur. Nes tai labai paklausus, žiemą jo poreikis išauga 5 kartus, suprantama, tada ir kainos kitos. Pas mus centralizuotas šildymas, remiamas valstybės (taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis, mokamos socialinės išmokos), kad nebūtų per didelė našta gyventojams, šilumos tiekėjai narstomi po kaulelį, o už tvoros kuro tiekėjai gauna 50 proc. pelnus. Tai koks čia reguliavimas, kokia viešoji paslauga? Jei valstybė ėmėsi reguliuoti šį sektorių, kaip neišvengiamą monopolį, gal vis dėlto reikėtų ir apie biokurą pagalvoti? Gal galėtų prisijungti ir valstybiniai miškai, stabilizuotųsi kainos ir biokuras nebūtų spekuliacijų sritis."

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė pripažino, kad biokuras brangesnis, bet tik 20–25 proc. Pasak vadovės, tai lėmė objektyvios priežastys: brango žaliava, dyzelinas, jis naudojamas biokurui ruošti ir transportuoti, didėjo darbuotojų atlyginimai. Taip pat kainos dalį nulemia tai, kad dėl šiltų pastarųjų trejų metų žiemų biokuro gamintojai dirbo net su minusine marža.

Anot V.Gaubytės, kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį, nėra teisinga. Kuro kainų augimas gali lemti šilumos kainos didėjimą 0,3–0,4 euro cento už kilovatvalandę. Biokuras sudaro tik penktadalį bendros šilumos kainos.

Birža žadėjo skaidrumą

Steigiant energijos išteklių biržą BALTPOOL buvo akcentuojama, kad šilumos gamintojus privertus kurą pirkti tik čia bus išvengta piktnaudžiavimo, o aukcionuose kainos nekils, bet atvirkščiai – pardavėjai varžysis, kuris tieks pigiau. Tačiau rinkos dėsniai šias pasakas sumalė į miltus.

"Manau, kažkokiu metu toks efektas ir buvo. Kol visi prisitaikė ir išmoko apeiti BALTPOOL biržą, kaip žaisti pagal naujas taisykles. Birža nieko nereguliuoja, tik sudaro sąlygas prekiauti. Yra 5 stambūs tiekėjai, kurie, kas gali paneigti, nesiderina kainų, – svarstė LŠTA prezidentas. – Tokioje mažoje Lietuvos rinkoje birža nelabai daro poveikį. Čia vis dėlto svarbi valstybės politika, ar ji leis plėšikauti, uždarbiauti pensininkų sąskaita, ar kažkaip garantuos šildymo prieinamumą ir reguliuos visų etapų kainas – kuro tiekimo, šilumos gamybos, perdavimo."

O BALTPOOL vadovas A.Smaliukas tikina, kad Lietuvos biokuro rinka yra visiškai atvira: "Jei susidarytų kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos ar Lenkijos, suaktyvėtų užsienio dalyviai. Tačiau pagal informaciją, kurią turime, kaimyninėse rinkose medienos ir biokuro kainos augo analogiškai."

"Čia ne ta sritis, kurioje reikėtų uždarbiauti. O uždirbti tokiame nedideliame sektoriuje galimybių yra daug. Birža turėtų padėti daugiau, – savo nuomonę dėstė A.Lukoševičius. – Ji gauna apyvartos mokestį. Vertinant iš ekonominės pusės, kuo didesnė apyvarta, tuo didesnės pajamos. O kainoms realiai nedaro kokios nors įtakos. Ne kartą buvome susitikę su BALTPOOL vadovais, įkalbinėjome juos, kad pradėtų kaupti rezervą tam laikotarpiui, kai kainos labai pakils. Juk gali būti ir objektyvių priežasčių tokiems pakilimams: neįmanoma įvažiuoti į miškus, staiga atšąla oras."

Yra kaip paspausti

Nejaugi nėra alternatyvų, kurios priverstų kuro tiekėjus susimąstyti apie savo apetitą? Yra ir gamtinių dujų, ir mazuto, kurį jau pamiršome. Tačiau, pasak LŠTA prezidento, šis kuras yra dar brangesnis. Be to, valstybė subsidijavo biokuro katilų įrengimą europinėmis lėšomis. Net 50 proc. Taip siekta šildymą atpiginti. Bet…

"Jei valstybė ėmėsi reguliuoti šį sektorių, o už vietinių išteklių tiekimą irgi atsako ji, tai BALTPOOL birža, kurioje privalome pirkti 100 proc. kuro, turi jo prieinamumą už ekonomiškai pagrįstą kainą užtikrinti,  – įsitikinęs A.Lukoševičius. – Todėl kreipėmės į Valstybinę miškų urėdiją, kad ne žaliavą pardavinėtų biokuro ruošėjams, o galutinį produktą ir galėtų turėti įtakos kainoms. Tai būtų būdas, kaip stabilizuoti situaciją BALTPOOL.

Įvyko miškų reforma. Anksčiau, kai urėdijų buvo daugiau nei 30, kiekvienai įsigyti pakankamai technikos biokurui gaminti buvo gana sudėtinga. Buvo didelė rizika, kad ji suges ir urėdijos negalės vykdyti įsipareigojimų, o BALTPOOL yra labai griežtos sankcijos už nepristatytą arba nekokybišką kurą. Jos išsigando tų sankcijų.

Bet dabar centralizavus urėdijas situacija labai pasikeitė. Valstybinė miškų urėdija galėtų steigti dukterinę įmonę, sutvarkyti biokuro smulkinimo ir transporto logistiką. Valdydama pusę Lietuvos miškų, galėtų lanksčiai ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis ruošti biokurą. Reikia imti ir daryti tai. Bet jie kol kas dar tik strategijas formuoja, gal po metų kitų darys, bet šis šildymo sezonas neišvengiamai artėja ir mums reikia greitų sprendimų dabar. Todėl susitikę su jų vadovais įtikinėjame dalyvauti šiame versle. Jei valstybė nereguliuos, bent per tai, kad dalyvaus urėdijos, kažkaip pavyktų paveikti kainas."

Suteikia vilties

LŠTA kreipėsi į visas įmanomas Lietuvos institucijas. Ministerijas, asociacijas, Vyriausybę. Žadėta rengti pasitarimą, nes kuro kainų šuolis, siekiantis 40 proc., kelia nerimą. Ir šiluma gali brangti 15–20 proc. Neabejotinai didės gyventojų išlaidos ir kils nepasitenkinimas. Valstybei šildymo našta irgi apsunks: teks brangiau mokėti ir įstaigoms, be to, daugiau lėšų reikės socialinėms išmokoms. Negi nieko negalima padaryti?

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sakė, kad gauta signalų, jog biokuro tiekėjai gali kaupti atsargas žiemai, kai galės didinti kainas. Artimiausią savaitę ketinama išanalizuoti situaciją ir siūlyti, kaip spręsti problemas.

Tiesa, BALTPOOL biržos generalinis direktorius A.Smaliukas nepastebi galimų nesąžiningų pardavėjų susitarimų: "Biržoje aktyviai prekiauja daugiau nei 100 pardavėjų, aktyviai prekiauja 13 pardavėjų iš Latvijos. Mes kas metus atliekame didžiausių biokuro tiekėjų sąsajų analizę. Paskutinio vertinimo metu nebuvo nustatyta sąsajų, kurios galėtų daryti įtaką rinkai."

Užuot reguliavimą nukreipę į galutinį rezultatą, kurio reikia visuomenei, vienur nieko nedaro, kitur bando žaisti su kuro tiekėjais.

Konkurencijos taryba irgi dar nėra pradėjusi tyrimo dėl biokuro prekeivių. Pasak tarybos narės Dinos Lurje, stebima situacija rinkose ir, kilus įtarimų dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų, imamasi veiksmų. Ji paragino asmenis, turinčius pagrįstų duomenų apie konkurenciją ribojančius įmonių susitarimus, pateikti informaciją.

O štai Energetikos ministerija kaip tik šiuo metu jau sprendžia, kokių imtis priemonių, kurios leistų sukurti skaidresnę biokuro įsigijimo sistemą visiems šilumos gamintojams. Jau svarstoma per BALTPOOL pasiūlyti galimybę biokurą pirkti sandėlyje. Tai reiškia, kad pirkėjai jau dabar galėtų įsigyti kuro, kurį tiekėjai įsipareigos sandėliuoti iki žiemos ir pristatyti, kada šilumos gamintojai pareikalaus. Tikėtina, tai padės šilumos gamintojams apsidrausti nuo neprognozuojamo kainų augimo šildymo sezono metu.

Šilumos gamintojai skaičiuoja, kad kuras pabrango 40 proc., o Energetikos ministerija pateikia kiek kitokius skaičius: perkamo biokuro vidutinė kaina, lyginant su praėjusio šildymo sezono vidutine tiekimo kaina, kilo 10,3 proc., o žaliavos (kuri sudaro du trečdalius biokuro kainos) – malkinės medienos kaina per metus pakilo 42,5 proc.

Tai, Energetikos ministerijos specialistų manymu, tampa rimta paskata gamybą vėl pradėti mažesniems gamintojams. Dalis smulkiųjų dėl vyravusių žemų biokuro kainų pristabdydavo biokuro gamybą, kadangi nepadengdavo šios veiklos sąnaudų. Šiuo metu kaip tik svarstoma, kokie galėtų būti kiti skatinimo mechanizmai tiek didiesiems, tiek mažiesiems tiekėjams aktyviai dalyvauti biokuro rinkoje.

Laukinė rinka

Lietuva – keista šalis. Be valstybės įsikišimo rinkos dėsniai neveikia nei vaistų, nei kuro srityse. Yra rinkos lyderių, kurie labai svarbūs, daro įtaką ir diktuoja kainas. Mažieji tiesiog prisitaiko prie jų.

"Nesuprantama, kodėl šilumos gamintojai išvis prievartaujami dėl privalomų pirkimų, – svarstė, kaip išbristi iš sudėtingos situacijos, LŠTA prezidentas V.Lukoševičius. – Jei šilumos tiekėjas yra natūrali monopolija, beveik visose šalyse jis yra visiškai nereguliuojamas, o jei reguliuojamas, skatinama tiekti už mažesnes kainas ir kuras įsigyjamas tiesiogiai. O čia buvo bijoma, kad šilumos tiekėjas, pirkdamas žaliavą tiesioginiais sandoriais, tik didins šilumos kainą. Priešingai, gal visą reguliavimą reikėjo nukreipti į kitą galą, kad šilumininkas ir ekonomiškai, ir morališkai, būtų atsakingas už savo paslaugos prieinamumą, t.y. už jos kainą. Tada pats ieškotų to kuro. Jei nerastų pirkti tiesiogiai ar per biržą, eitų į mišką ir pasiruoštų jo. Užuot reguliavimą nukreipę į galutinį rezultatą, kurio reikia visuomenei, vienur nieko nedaro, kitur bando žaisti su kuro tiekėjais.

Be to, kitose šalyse šilumos tiekėjai konkuruoja su alternatyviaisiais šildymo būdais (jų jau yra ir pas mus) – šildymo siurbliais, dujų katilais. Ir yra atsakingi už savo paslaugos kainą, prieinamumą, kokybę ir t.t. Jei taip būtų ir pas mus, nereikėtų nei biržų, nei reguliavimo komisijų, kurios sėdi ir nežinia ką veikia. Reikia išlaikyti visas tas įstaigas, brangus jų administravimas. Ir išeina atvirkščias vaizdas to, ko reikia visuomenei."

Komentaras

Linas Balsys, Seimo Energetikos komisijos narys

"Esu girdėjęs šią sąmokslo teoriją. Reikėtų dėl to parengti bent parlamentinius klausimus ar atlikti parlamentinį tyrimą. Nė kiek neabejoju, kad, jei stambieji gamintojai taip susimokė, tai galėtų analizuoti Konkurencijos taryba. Taip elgtis nėra sąžininga. Įstatymo spragos tai leidžia, todėl gali būti, kad jie tuo ir naudojasi. Sakau "gali būti", nes neturiu visos informacijos, yra tik tikrų signalų. Kadangi biokuras, net ir pabrangęs 40 proc., vis dar yra gerokai pigesnis negu dujos, gali kilti noras kaupti atsargų. Visos savivaldybės, išskyrus Vilnių, jau yra perėjusios prie biokuro, tad susiduriame su situacija, kad jos, nori ar nenori, taps biokuro tiekėjų įkaitais, jei šiems pavyks apeiti biržos sistemą.

Tai tikrai verta parlamentinio tyrimo, reikia pasiaiškinti, kas čia vyksta. Pasakyti, kad pabrango mediena, mano manymu, nėra teisinga, kadangi biokuras nėra gaminamas iš tos medienos, apie kurios pabrangimą kalbama. Jis gaminamas iš visai kitos medžio dalies arba iš medienos pramonės atliekų. O medžių viršūnės ar skiedros, manau, nepabrango. Reikia ieškoti kitų priežasčių. Galbūt tai susiję su Baltarusija, gal su rinkos pokyčiais eksportuojant biokurą. Galbūt dėl to stambieji kuro gamintojai, norėdami gauti kuo daugiau pelno, griebiasi gudrybių.

Palauksime rudens ir pamatysime. Manau, kad jei reikėtų, čia galėtų įsikišti dar Kainų ir energetikos komisija. Dar neturiu susidaręs viso vaizdo, bet požymių dėl susimokymo, kartelinio susitarimo, yra.

Jei paaiškės, kad biokuro tiekėjai susimokė ir dirbtinai kelia kainas, taip bus sukompromituota visa žalioji energetika. Būtų gaila geros idėjos. Buvo įdėta daug pastangų, kad nuo dujų pereitume prie biokuro, o tai buvo ir politinė, ir ekonominė nauda. Dabar, jei priklausytume nuo "biokurininkų" susimokymo, kaip buvome priklausomi nuo "Gazprom" dujų, būtų padaryta didelė reputacinė žala žaliosios energetikos idėjai, kuri garantuoja ir mažesnes kainas, ir energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų. Būtų suduotas smūgis. Biokuro asociacijų, kad ir kiek jų būtų, atstovai turėtų išeiti ir atvirai pasakyti: arba paneigti viską, arba profesionaliai įvertinti situaciją.