Darbuotojai nenori girdėti, kad jų atlyginimai ne tik nebeaugs, bet gali ir mažėti. Tačiau taip gali nutikti. Įmonės jau peržiūri atlyginimus ir net etatų skaičių.

Darbuotojų paieškos ir atrankos bendrovės „Prime People“ direktorė Aušra Delonaitė teigė, kad darbo rinką, sparčiai kilusią praėjusiais metais, dabar apima sąstingis.
„Rinkoje krizė, tačiau ji gali turėti ir teigiamų padarinių. Praėjusiais metais atlyginimai augo ekonomiškai nepagrįstai, išbalansavo darbo rinką. Dabar padėtis turėtų keistis“, – vertino A.Delonaitė.
Darbdaviai, pajutę darbo jėgos trūkumą, inertiškai didino atlyginimus ir mažino reikalavimus potencialiam darbuotojui. Tikėtina, kad lėčiau augant ekonomikai mažės darbo pasiūlymų, o darbuotojai bus linkę labiau branginti darbo vietas. Darbdaviai nebesistengs išsaugoti darbuotojų bet kokia kaina, todėl atlyginimai nebekils nepagrįstai.
Specialistė prognozuoja, kad daugės darbo ieškančių žemesnės grandies specialistų: klientų aptarnavimo, pardavimo vadybininkų. Tačiau vadovai ar kvalifikuoti siauresnės srities specialistai liks ypač paklausūs.

Be kvalifikacijos nereikalingi

Statistika rodo, kad laisvų darbo vietų mūsų šalyje mažėja, o bedarbių daugėja. Darbo biržos duomenimis, pirmą 2008 m. ketvirtį registruota 28 tūkst. laisvų darbo vietų (4 tūkst. mažiau nei pernai tuo pačiu metu). Nedarbo lygis birželį buvo 4,7 proc.
„Yra manančių, jog tai susiję su iš užsienio grįžtančiais darbininkais, tačiau labiau tikėtina, kad šie procesai yra pokyčių šalies darbo rinkoje, susijusių su lėtėjančia ekonomika, pradžia“, – svarstė A.Delonaitė.
Nuo krizės jau nukentėjo, anot jos, nekvalifikuoti, aukštojo išsilavinimo neturintys darbuotojai ir darbininkiškų profesijų atstovai – jie ir yra pagrindiniai darbo biržos klientai. Akivaizdūs pokyčiai statybų srityje: bendrovės mažina darbo apimtį ir atsisako planuotų objektų.

Įmonės peržiūri išlaidas

Tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atlikta įmonių vadovų apklausa atskleidė, kad apie trečdalį darbdavių krizės akivaizdoje pirmiausia mažintų išlaidas personalui, o net ketvirtadalis – darbuotojų skaičių. Krizė darys neigiamą įtaką ir konsultacijų verslui: išlaidas, skirtas reklamai ir viešiesiems ryšiams, krizės atveju mažintų 29 proc. apklaustųjų.
Verslo perspektyvas niūriai vertina ne tik pramonės, bet ir prekybos bei paslaugų (ypač transporto ir poilsio organizavimo) įmonės. Kilus recesijai jos ieškos galimybių, kaip išlikti konkurencingoms. Būdų tai pasiekti yra nedaug: arba didinti darbo našumą ir riboti suplanuotas investicijas, arba mažinti darbuotojų skaičių.
Mažos paslaugų verslo įmonės, kurių didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai, bus priverstos atkakliau kovoti dėl klientų ir užsakymų. Siekdamos išlikti konkurencingos turės mažinti sąnaudas – peržiūrėti atlyginimus ar net etatų skaičių.

Darbuotojų atleisti neskuba

Bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Antanas Butkus nekilnojamojo turto sektoriaus įmonėms prognozuoja sunkų laikotarpį. Pasak jo, daugelis užsienio investuotojų, ketinusių Lietuvoje statyti kokius nors objektus, atideda planus ateičiai. Didėjanti konkurencija konkursuose dėl objektų statybos rodo, kad reta bendrovė šiandien turi pakankamai darbo.
„YIT Kaustos“ statybininkams, dirbusiems pagal terminuotas darbo sutartis, toliau bendradarbiauti nebesiūloma, tačiau etatiniai darbuotojai, anot direktoriaus, kol kas gali būti ramūs.
„Raginame darbuotojus eiti atostogauti, kol darbo rinka atsigaus. Bandome rasti sprendimą, naudingą tiek žmonėms, tiek įmonei“, – aiškino A.Butkus.