Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje gegužę sudarė 259,7 eurus už toną ir buvo 3,2 proc. mažesnės nei balandį.

Dėl sezoniškumo šių metų gegužę gerokai išaugo smulkiųjų gamintojų pieno kiekis, kuris taip pat turėjo įtakos vidutinei svertinei kainai.

Pasak E. Simonio, kiekvieną pavasarį ir vasarą pieno supirkimo rinka įžengia į mažesnių kainų ciklą – dėl pasikeitusios karvių mitybos ganyklose primelžiama daugiau pieno, bet jame mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja ir žaliavos supirkimo kaina.

„Neįprastai sausi orai šį pavasarį baltymų ir riebalų kiekį piene dar labiau sumažino. Baltymų ir riebalų kiekis piene yra vienas svarbiausių rodiklių žaliavos kainodaroje“, - sako E. Simonis.

Gegužę vidutiniai natūralaus pieno rodikliai siekė 4,06 proc. riebumo ir 3,22 proc. baltymingumo. Pavyzdžiui, kovą šie rodikliai atitinkamai siekė 4,33 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo.

Eksperto vertinimu, kaip toliau keisis pieno supirkimo kainos Lietuvoje - įtakos tam turės ne tik sezoniškumas ir gamtinės sąlygos, bet ir pieno gaminių paklausos pokyčiai eksporto rinkose.

„Situacija su lietuviškų pieno produktų eksportu išlieka stabili. Mūsų šalies pieno gaminiai užsienyje išlieka paklausūs. Tai leidžia subalansuoti žalio pieno vidaus paklausą ir išlaikyti patrauklią žaliavos kainą ūkininkams“, - sako E. Simonis.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė pieno supirkimo kaina buvo 296 eurai už toną - ji buvo 0,4 proc. didesnė, palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu ir 5,2 proc. didesnė, palyginti su praėjusių 5 metų to laikotarpio kainos vidurkiu.

„Dėl sausros pieno gamintojų padėtis išlieka sudėtinga, tačiau apskritai situacija pieno sektoriuje išlieka stabili – primilžiai išliko beveik pernykščiame lygyje, perdirbimas augo“, - sako E.Simonis.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje supirkta 293 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2017 m.

Minimu laikotarpiu pieno perdirbimas augo 0,6 proc. iki 376 tūkst. tonų.