„Pradėjus taikyti galimybių pasą, mes turime darbinius susitikimus dabar kiekvieną pirmadienį. Per juos aptariame kylančius nesklandumus – ar yra taisytinų vietų teisės aktuose“, – sakė žurnalistų kalbinta prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

– Kokie nesklandumai, kokie atsiliepimai iš prekybos centrų, iš parduotuvių po visos praėjusios savaitės? Kokios pirkėjų nuotaikos, kaip atrodė savaitė, ar prekybininkams ji buvo sunki?

– Gera žinia yra ta, kad neišsipildė mūsų niūrios prognozės, kad bus eilės, daug konfliktų ir provokacijų. Eilių nėra, konfliktų – labai minimaliai, jie yra sprendžiami, tai įgyvendinimas tikrai yra gana sklandus. Blogoji žinia, kad eilių nėra dėl to, kad labai stipriai sumažėjo pirkėjų. Tai tikriausiai labiausiai liečia maisto prekių parduotuves – tuos tinklus, kurie turi daugiausia didžiojo formato maisto prekių parduotuvių, tai pas juos srautai ir apyvarta sumažėjo. Suprantate, jei neateina pirkėjas, o kitas pirkėjas ateina su didesniu krepšeliu, tai nėra kompensuojama. Tose apribotose parduotuvėse išaugo kaštai ir sumažėjo pardavimai. Jei bus stebima tendencija, tai, matyt, iš to turės sekti kažkokie veiksmai.

– Ką reiškia, kad srautai mažėjo: ar pirkėjai persiskirstė iš didesnių prekybos centrų į mažesnius, kur nereikia galimybių pasų, ar kai kurie galbūt išvis boikotavo parduotuves, nes viešojoje erdvėje praėjusią savaitę buvo labai daug pasakymų, kad „ten ir ten mes nebepirksime“?

– Nežinome priežasties, ką prekybininkai stebi. Neateina ir tiek. Gali pasižiūrėti savo tinkle, ar srautas persiskirstė į mažesnes parduotuves ir paklausyti, ką kiti sako. Nėra labai daug tokių, kurie prisipažįsta, kad pas juos labai daug atėjo, nors pirmadienį smulkiųjų verslininkų atstovė sakė, kad pas juos srautai – didesni. Tai turbūt kartu sudėjus yra visa puokštė paaiškinimų. Na, prieš rugsėjo 13-ąją apsipirko, tada supyko – kai kas boikotuoja ir eina pirkti į mažesnes parduotuves – galbūt brangiau. Yra tokių, na, nežinau, kurie perka internetu. Sunku pasakyti. Matote, praėjus savaitei mes galime konstatuoti tik faktą, kad taip yra, o paaiškinti, kodėl taip yra, sunku. Na, matote, vis tiek savaitgalis buvo toks specifiškai šaltas, kuomet žmonės leido laiką ir prekybos centruose ir tose parduotuvėse buvo geri srautai ir apyvarta, bet neįėjo į tas atskirai esančias parduotuves, tai mes dar savaitę pasiimame tokiems apibendrinimams padaryti. Bet iš dviejų pusių jau dabar spaudimas matosi – labai išaugę kaštai ir sumažėję pardavimai.

– Vis dėlto, pirmosiomis dienomis buvo skelbiama, kad kai kur apyvarta krito net trečdaliu, dabar, po savaitės, ar jūs vis dar matote tą pačią tendenciją, kokie yra naujausi skaičiai?

– Aš tik galiu pakartoti tai, ką viešai sako atskiri prekybos tinklai ir pasakyti amplitudę, kad ten yra iki 26 proc. Tai yra didžiausias mano girdėtas vieno prekybos tinklo vadovo pasisakymas apie pas juos kritusį prekybos tinklą. Kadangi didesnių ir mažesnių parduotuvių struktūra labai skirtinga, tai sudėti ir padalinti iš penkių nebūtų korektiška. O detalesnių skaičiavimų mes nedarome, ne iš visų ir turime informacijos, ne visi ją duoda. Turbūt ten, kur gera padėtis, jie nelinkę dalintis informacija, kadangi tai yra su komercija susijusi informacija, tai mes jos ir neprašome. Tiesiog tie, kurie viešai pasisako apie savo įmonių padėtį, tai apie tai ir kalbame. Situacija yra tokia.

– Kaštai išaugę, srautai sumažėję – ar svarstymas didinti parduotuvių plotą nuo 1500 kv. m. iki 5 tūkst. kv. m. galėtų būti gelbėjimosi ratas didesnėms parduotuvėms?

Ploto padidinimas iki 5 tūkst. kv. m. būtinosioms prekėms, tą situaciją kažkaip išlygintų. Ji nebūtų ideali, bet būtų plius minus protingo konkurencijos supratimo ribose.

– Tai būtų gelbėjimosi ratas ne toms parduotuvėms, o Lietuvai. Nukenčia ir darbuotojai, ir tiekėjai, ir PVM per surinkimą, tai 5 tūkst. kv. m. būtų toks apylygių konkurencijos sąlygų sudarymas. Jos idealiai nebus lygios, bet noriu pasakyti, kad praėjusio karantino metu, kuomet konkurencijos sąlygos irgi nebuvo idealios, tai tuo metu galiojo kompensavimo schemos – arba buvo kompensuojamas pajamų praradimas, arba išaugę kaštai. Dabar nėra jokių kompensavimo schemų ir yra nevienodos konkurencijos sąlygos. Tai mes dabar matome kitokią situaciją, kuri reikalauja sprendinių. Ploto padidinimas iki 5 tūkst. kv. m. būtinosioms prekėms, tą situaciją kažkaip išlygintų. Ji nebūtų ideali, bet būtų plius minus protingo konkurencijos supratimo ribose.

– Iš pokalbių su valdžia, kokias nuotaikas jaučiate – gali didėti plotas?

– Mūsų pasiūlymas jau seniai pateiktas ir dabar sutarėme sugrįžti prie šito klausimo su skaičiais po savaitės.

– Kaip parduotuvėms sekasi tikrinti žmones su galimybių pasais? Kai kuriose didžiosiose parduotuvėse teko susidurti su tuo, kad tie žmonės, kurie tikrina, net neturi galimybių, kaip nuskenuoti galimybių paso. Jie tiesiog pažiūri, ką žmogus turi telefone, asmens dokumento neprašo ir, tai reiškia, kad bet kuris žmogus su bet kurio kito žmogaus galimybių pasu gali įeiti į vidų.

– Pagal dabartinę tvarką, skenavimas ir vizuali patikra yra tolygūs patikros būdai, ir kiekvienas tinklas ar centras taiko pagal tai, kaip yra darbuotojai paruošti, kokios instrukcijos duotos. Nėra taip, kad kiekvienas gali prasmukti. Girdime, kad nemažai tokių piktnaudžiautojų yra sustabdoma prie vartelių, pradedami ikiteisminiai tyrimai. Jei tai apsaugos darbuotojai, tai jie akį į apgavikus nusmailinę, nes prekyboje yra nemažai vagysčių ir juos tenka nustatyti. Tai dabar tas patirtis panaudoja ir matydami tuos, kurie piktnaudžiaja su ne savais ar padirbtais galimybių pasais. Galbūt ir policija rengs reidus, kuomet jau atsitiktinai pačius žmones tikrins su jų pasais, tikrindami jų tapatybę. Tuomet atsakomybė teks pačiam žmogui, jei jis turės netikrą dokumentą. Atsakomybė tikrai yra griežta, todėl kiekvienam patarčiau arba testuotis, arba vakcinuotis negu ieškoti, kaip kokį falsifikatą susižvejoti.

– Kaip manote, ką dabar darys prekybos centrai – galbūt bandys susigrąžinti savo lojalius pirkėjus didesnėmis akcijomis ar dar kuo nors? Ko jie jūsų prašo? Ar jie turi pasiruošę strategiją, kaip reikės veikti, jeigu situacija negerės artimiausiu metu?

– Supraskite, aš dirbu asociacijoje, kurioje yra visokie tinklai – ir tie, kurie laimi, ir tie, kurie pralaimi. Mes čia, asociacijoje, jokių strategijų tikrai nekuriame. Reikia klausti pačių prekybininkų. Kiekvienas tikriausiai turės savo strategiją.

– Na, bet logiška, kad jei situacija negerės, spaudimas – arba pagalbos priemonių paketą siūlyti, arba daryti tam tikrus pakeitimus, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vyriausybei tiktai didės.

– Pagalbos verslas visada nori mažiausiai. Ko verslas nori, tai leisti veikti ir gauti logiškus paaiškinimus į taikomus ribojimus. Sutikite, dabar ribojimai yra tokie nelabai logiški – saugiau yra didelėse parduotuvėse, nes tame plote gali pirkėjai pasiskirstyti didesniais atstumais, o kuomet visi jie susirenka mažesnėse parduotuvėse, tai epidemiologiniu požiūriu, tikrai nėra saugu ir traktuoti pandemijos valdymą kaip kažkokią paramą smulkiam verslui, tai yra visiškai iš sveiko proto ribų išeinantis paaiškinimas. Galbūt galėjome suprasti, kad ribojimas buvo įvestas siekiant paskatinti vakcinavimą. Nuo tada, kai buvo paskelbta, kad bus galimybių pasas, vakcinavimo paskatai impulsas buvo. Bet per dvi savaites jis išsisėmė ir šiuo metu tikrai nebeturime atsakymų, dėl ko reikia taikyti galimybių pasą, nes epidemiologiškai mažose parduotuvėse nėra saugu būriuotis. Socialiniu požiūriu ten yra brangiau, tai prieš žmones irgi yra nelabai teisinga. Būtų logiškiau kitokie pasiūlymai. Kompensacijos būtų turbūt paskutinėje vietoje. Tuo atveju, jei užsitęstų ir nepavyktų lygių konkurencijos sąlygų pasiekti per pragmatišką racionalų galimybių paso taikymą.