Pereiti į pagrindinį turinį

Seimas: anglies dioksido laidojimas keltų grėsmę vandens ištekliams

2019-07-16 09:39

Iniciatyvos Lietuvos gelmėse laidoti pagrindines klimato kaitą sukeliančias dujas – anglies dioksidą – sumanytojų ketinimai jį laidoti vandeninguose sluoksniuose kelia grėsmę vandens ištekliams, sako kai kurie Seimo nariai.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

„Pradžioje kalba ėjo apie tai, kad laidojimas būtų išnaudotuose naftos telkiniuose, bet paskui paaiškėjo, kad jų kėslai ir mintys yra tą anglies dioksidą laidoti vandeninguose sluoksniuose“, – spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys „valstietis“ Kęstutis Bacvinka.

Viešosios įstaigos Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius Rimantas Budrys sako, kad Europos klimato kaitos 13-tame scenarijuje Lietuvos ir Danijos gelmėse esantis vanduo minimas kaip „rezervinis Europos išgyvenimo vanduo“.

„Lietuva ir Danija, nepaminėta niekas daugiau – šalys, kur yra rezervinis Europos išgyvenimo giluminis vanduo“, – teigė R. Budrys.

Pasak K. Bacvinkos, kalbos apie daugiausia pramonės bei energetikos įmonių išmetamo anglies dioksido laidojimą šalies gelmėse prasidėjo po to, kai pradėta kalbėti apie dujinės elektrinės projektą.

„Susitarimo esmė, ta, kad amerikiečiai siūlosi atvažiuoti į Lietuvą, pastatyti (...) jėgaines, sugaudyti tų jėgainių išmetamus (anglies dioksidą – BNS) ir po to juos vietoje net ne pasaugoti, o palaidoti žemės gelmėse“, – sakė K. Bacvinka.   

JAV įmonės „8 Rivers Capital“ ir „Net Power“ su Energetikos ministerija yra pasirašiusios sutarimo memorandumą. Šiuo metu atliekama galimybių studija įgyvendinti jų technologijos dujinės elektrinės projektą Lietuvoje. 

Socialdarbietis Artūras Skardžius sako, kad anglies dioksido gaudymu ir laidojimu labiausiai turi rūpintis Lenkija, JAV ir Kinija, kur energija ir šiluma gaminama naudojant akmens anglį. 

„Lenkai elektros energiją ir šilumą gaminasi iš akmens anglies. Jau nekalbu apie JAV ir Kiniją, kurios nėra pasirašiusios Kioto protokolų (jais siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu – BNS). Tuo tarpu Lietuva taršios gamybos neturi ir iki 2050 metų siekia atsisakyti iškastinio kuro energijos gamyboje ir ta kryptimi parlamentas eina“, – teigė A. Skardžius.

Jis atmeta anglies dioksido laidojimo gelmėse siūlytojų argumentą, kas tai prisidės prie sinchronizacijos. Parlamentaras taip pat pasigenda anglies dioksido laidojimo naudos kaštų analizės.   

A. Skardžius taip pat spėja, kad anglies dioksido laidojimo kaštai bus perkelti ant Lietuvos pečių: „Tai be galo brangi procedūra (laidojimas – BNS) (...) O jeigu bus pažeistos saugyklos?“

Seimas dar balsuos, ar uždrausti žemėje laidoti anglies dioksidą.

Tačiau Seimas turėtų balsuoti ir dėl Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko „valstiečio“ Virgilijaus Poderio siūlymo nustatyti liberalią šių dujų saugojimo tvarką – drausti žemės gelmes naudoti anglies dioksido, įskaitant ir atgabentą iš užsienio, saugojimui mažiau nei 1 kilometro gylyje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų