Už tai antradienį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo du, o 16 susilaikė.  

Seimas leido atsisakyti socialinių įmonių statuso ir privilegijų, visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu, darbo užmokesčio subsidija ir kitais būtinais dalykais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, jau dabar daugiau neįgalių žmonių dirba atviroje rinkoje, o ne socialinėse įmonėse.

Šiose įmonėse, ministrės duomenimis, dirba tik 10 proc. darbingo amžiaus negalią turinčių gyventojų.

Pasak M. Navickienės, metų pradžioje atviroje rinkoje dirbo virš 2 tūkst., o socialinėse įmonėse – 352 žmonės, turintys psichikos negalią, kuriems buvo nustatytas 45-55 proc. darbingumas bei atitinkamai 2,2 tūkst. ir 574 30-40 proc. darbingumo neįgalieji. Atviroje darbo rinkoje dirbą buvo radęs 221 žmogus su klausos negalia, o socialinėse įmonėse – 32. 

Iš viso, ministrės teigimu, atviroje darbo rinkoje dirba 38 tūkst. žmonių, o socialinėse įmonėse – 4,5 tūkst.

„Dirbančių negalią turinčių asmenų skaičius socialinėse įmonėse nuosekliai mažėja, o sunkiausią negalią turinčių žmonių, dirbančių socialinėse įmonėse, yra vos 450. Biudžeto lėšų pasiskirstymas iki šiol buvo labai neproporcingas: remdavome apie 30 mln. eurų per metus socialines įmones ir tik apie 8 mln. eurų – atvirai darbo rinkai“, – aiškino M. Navickienė. 

Negalią turintys žmonės tokios reformos ilgą laiką laukė.

„Negalią turintys žmonės tokios reformos ilgą laiką laukė“, – Seime teigė ji.  

Seimas nepritarė grupės parlamentarų siūlymui darbdaviams neterminuotai skirti pusės įdarbinto vidutinio neįgalumo žmogaus darbo užmokesčio subsidijas.

Pasak ministrės, dirbantys neįgalieji, kuriems neterminuotai mokamos subsidijos, sudaro daug mažesnę dalį nei tie, kurių įdarbinimui tokia parama nėra teikiama.

Parlamentarai nutarė, kad vidutinio neįgalumo – 30-40 proc. darbingumo – žmones įdarbinusiems darbdaviams iš valstybės biudžeto 60 proc. jų atlyginimo dydžio subsidija bus mokama trejus metus. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis priekaištavo, kad trejus metus darbdaviai šiems neįgaliesiems nedidins algų ir dėl to žmonės gaus minimalų atlyginimą. 

Sunkiausią negalią turintiems – iki 25 proc. darbingiems žmonėms atlyginimo subsidija jiems darbą suteikusiems darbdaviams bus mokama neterminuotai, ji sieks 75 proc. neįgaliojo darbo užmokesčio. Šešis mėnesius subsidija bus skiriama lengvą negalią turintiems ir 40-55 proc. darbingiems gyventojams. Jų darbdaviui iš biudžeto būtų dengiama 50 proc. darbo užmokesčio.

Seimas įteisino darbo asistentus bei nustatė, kad subsidija jų išlaidoms siektų 62 proc. minimalaus valandinio atlygio (2,77 euro) už kiekvieną asmenį. Darbo asistentų paslaugomis galėtų naudotis darbingo amžiaus neįgalieji bedarbiai, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumo lygis.

Parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti neįgaliesiems negalėtų viršyti 4,7 minimalios algos, kuri dabar siekia 730 eurus.

Šias lėšas būtų galima panaudoti patalpų remontui, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios neįgalus darbuotojas nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas. Šiais atvejais subsidija būtų skiriama ne dažniau kaip kartą per 36 mėnesius.

Šių metų sausio 1 dieną darbingo amžiaus žmonių su negalia buvo apie 147 tūkst., iš jų dirbo tik 29 proc. 

2023 metais planuojama nedarbingumo nustatymo sistemos pertvarką.