Tokios išmokos būtų apskaičiuojamos pagal vidutinį darbuotojo atlygio dydį - Seimas atsisakė nustatyti tokių išmokų lubas, kurios būtų siejamos su minimalia mėnesio alga (MMA) - tai siūlė projekto autoriai.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Garantijų darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektui - už balsavo 92 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 8. Jo priėmimas numatytas kitą savaitę.

Socialdemokrato Algirdo Syso teigimu, toks fondas galėtų būti tam tikras lakmuso popierėlis, kaip Lietuvoje žiūrima į darbo jėgą:„Mes su darbo jėga turime problemų. Darbo jėgos trūksta, darbo jėga palieka Lietuvą“.

Pasak jo, siūloma išeitinių išmokų ilgalaikiams darbuotojams tvarka yra bloga.

„Ne per draudimą nuo nedarbo, kaip Vakaruose visi draudžiasi - ir darbdavys, ir darbuotojas, ir niekas ten nežiūri, prieš kiek reikia atleisti, o paprasčiausiai žino – atidirbo tam tikrą laiką, draustas nuo nedarbo ir gauna išmoką. Sukonstruojame lietuvišką naują dviratį, kažkokį pakrypusį“, - apie būsimą fondą kalbėjo Seimo narys.

„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas piktinosi, kad fondas kuriamas skubiai.

„Šis įstatymas neturi jokių lydimųjų įstatymų, o juk čia keičiama esmė. Šiandien Ūkio ministerijai yra pavaldus Bankroto departamentas, prie jo yra Garantinis fondas. Dabar Garantinį fondą likviduojame, kuriame naują fondą ir dviejų fondų sumą atiduodame administruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sričiai, tai yra „Sodrai“ (...) Kitas aspektas – nenumatomi lėšų klausimai. Ten yra įrašytas modelis, kad lėšų užteks. Tuo atveju, jeigu garantiniams fondams pritrūks lėšų, tai jis ims lėšas iš to užmokesčio fondo ir atvirkščiai. O kas bus krizės atveju, kai išvis pinigų nebus? Pinigų tam nėra numatyta“, - priekaištavo parlamentaras.

Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų išmokos.

Seimas pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kuria jis pasiūlė nenustatyti lubų pagal MMA - buvo siūloma, kad vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoka negalėtų viršyti trijų MMA (MMA nuo liepos - 380 eurų).

Biudžeto ir finansų komiteto narys Antanas Nesteckis įspėjo, kad atsisakius taikyti išmokų lubas, kurių dydis būtų nustatytas, atsižvelgiant į MMA, „reikės (darbdaviams - BNS) didinti įmokų tarifą“.

Išeitines išmokas siūloma mokėti iš fondo, į kurį įnašus suneš darbdaviai: 2017 metais - po 0,5 proc. darbuotojų darbo užmokesčio kas mėnesį. Kaip bus nuo 2018 metų, dar nėra aišku.

Tokia išmoka būtų mokama, jeigu per tris mėnesius po atleidimo žmogus nepasirašytų naujos darbo sutarties. Tuo pat metu jis galėtų gauti ir bedarbio pašalpą.

Ši tvarka negalios atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų bei Lietuvos banko, politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams.

Išmokos nebūtų mokamos ir tuomet, kai darbdavys darbuotoją atleis per tris dienas ir išmokės jam pusės metų jo vidutinės algos išeitinę išmoką.