Už tai ketvirtadienį balsavo 120 Seimo narių, du parlamentarai susilaikė, vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko, naujajam LB vadovui daugiausia dėmesio teks skirti bankų sistemos stabilumui, konkurencijos didinimui, finansiniam raštingumui ir žaliųjų finansų plėtrai.

„Vitas Vasiliauskas palieka didelius batus naujam valdybos pirmininkui, kuriuos reikės įsispirt ir nešioti“, – teigė M. Majauskas. 

Jis tikisi, kad G. Šimkus įvykdys pažadus dėl konkurencijos bankininkystės sektoriuje didinimo.

„Pakėliau 2011 ir 2016 metų pasisakymus Seime (kai LB vadovu buvo tvirtinamas V. Vasiliauskas  – BNS), tuo metu akcentavome tuos pačius dalykus, kuriuos akcentuojame ir dabar: įkainiai, didelės palūkanos, prieiga prie finansavimo smulkiam ir vidutiniam verslui. Ir kažkaip jau 10 metų niekas iš esmės ir nepasikeičia, problemos išlieka tos pačios“, – teigė komiteto vadovas.

Pasak jo, bankai Lietuvoje gyvena „kaip inkstai taukuose“ uždirbdami reikšmingai didesnius pelnus nei kitose euro zonos šalyse, todėl jie gali sau leisti rinktis, ką finansuoti, o ko – ne.

M. Majauskas taip pat pabrėžė, kad naujasis LB vadovas daug dėmesio turės skirti pinigų plovimo prevencijai.

„Baltijos šalys yra įsivėlusios į labai rimtus tarptautinius skandalus ir todėl yra nukentėjęs šalių prestižas. O taip pat jau turime ir padarinius bankinėje sistemoje dėl korespondentinės bankininkystės pervedimų ir atsiskaitymų užsienio valiuta problemų“, – sakė komiteto pirmininkas. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat išskyrė LB veiklą pinigų plovimo srityje.

„Suprantame, kad turėdami dažnai nešvariais pinigais manevruojantį netolimą kaimyną, mes galime tapti labai patraukliu pinigų tranzitiniu kraštu. Čia prevencinės priemonės yra labai svarbios“, – teigė E. Gentvilas. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius tikisi, kad LB „atgaivins“ mažmeninę bankininkystę periferijoje.

„Tam tikruose rajonuose mažmeninė bankininkystė yra pamiršta. Pavyzdžiui, Kybartuose, Virbalyje ir aplink esančiose kitose gyvenvietėse, kur gyvena maždaug 10-11 tūkst. gyventojų, šiandien nėra nė vieno komercinio banko skyriaus ar filialo“, – apgailestavo parlamentaras.

Jis tikisi, kad verslui, dirbančiam su trečiomis šalimis, palengvės derybos su bankais dėl sąskaitų atidarymo. A. Butkevičius taip pat tikisi LB prisidėjimo prie efektyvesnio viešųjų finansų valdymo.

A. Butkevičius be kita ko iškėlė klausimą dėl šalies bankuose esančių sukauptų indėlių įdarbinimo per koronaviruso krizę.

„Bankuose apie 9 mlrd. eurų yra nepanaudojama. (...) Jeigu būtų garantijos verslo rėmimui suteiktos 100 proc., manau tada ir ištekliai būtų sparčiau naudojami bankuose“, – tvirtino A. Butkevičius.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas norėtų, kad LB su naujuoju vadovu daugiau dėmesio skirtų fintech sektoriui. 

„Fintech sektorius Lietuvoje ir sostinėje Vilniuje vis aukščiau kelia galvas, LB prie to taip pat prisidėjo, būtų nuostabu, jeigu atsigavus po pandemijos įjungtume dar aukštesnę pavarą“, – tvirtino V. Mitalas.

G. Šimkaus kandidatūrą pasiūlęs prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino jį kaip puikų ekonomikos ir finansų ekspertą.

G. Šimkus žada, kad centrinis bankas imsis aktyvesnio vaidmens, reaguojant į gyventojų ir verslo nepasitenkinimą dėl kai kurių bankų paslaugų prieinamumo ir įkainių. 

Jis abejoja idėja kurti valstybinį komercinį banką ir sako, kad daugiau potencialo Lietuvoje turi kredito unijos. G. Šimkus žada imtis iniciatyvos sukurti sąlygas, kad kooperatinė bankininkystė galėtų sparčiau išaugti į „nacionalinės lygos žaidėjus“. 

Paskirtasis LB vadovas pripažįsta, kad valstybės skola yra pasiekusi neįprastą lygį, bet mano, kad to nereikia bijoti, o stengtis kuo efektyviau panaudoti pasiskolintas lėšas.  

G. Šimkus šalies centriniame banke dirba nuo 2002 metų ir nuosekliai kilo karjeros laiptais. LB valdybos nariu jis yra nuo praėjusio rugsėjo.