Seimas ėmėsi projektų, kurie leistų registruoti įmonių ir organizacijų pavadinimus visomis lotyniškomis - ne tik lietuviškomis - raidėmis.

Tokioms Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisų projektams antradienį Seimas pritarė po pateikimo 48 Seimo nariams balsavus už, 12 - prieš, 18 susilaikius. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje planuojamas per rudens sesiją.

Pataisomis siūloma Civiliniame kodekse įrašyti, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš lietuvių ar lotynų kalbos abėcėlės raidžių. Dabartinę nuostatą, kad juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų, siūloma papildyti išimtimi - išskyrus atvejus, kai pavadinime vartojami lietuvių kalbos tarminiai žodžiai ar lotynų kalbos abėcėlės pagrindu sudaryti užsienio kalbų žodžiai.

Pataisas pristatęs liberalas Remigijus Šimašius tvirtino, jog lotyniškos abėcėlės raidžių įmonių pavadinimuose neleidžia tik dvi Europos Sąjungos valstybė - Lietuva ir Slovėnija. Pasak R.Šimašiaus, tokia tvarka sudaro sunkumų įmonėms, ypač mažoms, pritraukti užsienio investuotojų, eksportuoti.

„Šiandien Lietuvoje galima turėti „Maxima“ ir kitokius pavadinimus, nes yra landelė su lotyniškais pavadinimais, galime turėti užsienietiškus pavadinimus, kai steigiamas užsienio juridinio asmens filialas, tačiau jei turime smulkų Lietuvos verslininką, kuris pradeda verslą ir nori internetu eksportuoti prekes į užsienį nebūdamas užsienietiškos įmonės padalinys, jis negali sugalvoti tokio pavadinimo, kuris tiktų arba jo klientams, arba investuotojams“, - pristatydamas projektus sakė R.Šimašius.

„Pabandyk tu Londone ar Paryžiuje su gražiu lietuvišku pavadinimu pritraukti investuotojų - galima, bet tai yra žymiai sunkiau. Tai yra klausimas, ar mes norime apsunkinti įmonių pradžią ir veiklą, ar ne“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas. Jis pažymėjo, kad siūloma leisti registruoti pavadinimus ne lotyniško pagrindo, o būtent tik lotyniškos abėcėlės raidėmis, tad atsirastų tik kelios papildomos raidės - „X“, „Q“ ir „W“.

Prieš pataisas pasisakę konservatorių frakcijos atstovas Arvydas Vidžiūnas klausė, ar siūlomas reglamentavimas neveda į lietuviškos tapatybės atsisakymą. „Ar jums neatrodo, kad mes savo noru, niekieno neverčiami, atsisakome savo kultūrinių teritorijų, pradedam nuo smulkmenų, einam prie pavardžių, o po to atsisakome didžiulės savo tapatybės dalies“, -sakė A.Vidžiūnas.

Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisas pateikė liberalai R.Šimašius ir Petras Auštrevičius, „tvarkietis“ Andrius Mazuronis, socialdemokratė Birutė Vėsaitė, „darbietis“ Vytautas Gapšys ir konservatorius Dainius Kreivys.

Projekto autoriai tvirtina, kad būtinybė tikslinti juridinių asmenų pavadinimų rašybą kilo šių metų gegužę įsigaliojus Juridinių asmenų registro nuostatai, pagal kurią Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia rekomendacijas, ar norimo registruoti juridinio asmens pavadinimas atitinka lietuvių bendrinės kalbos normas.

„Įsigaliojus naujoms Juridinių asmenų registro nuostatų pataisoms, 90 proc. prašomų registruoti įmonių pavadinimų pirmomis savaitėmis buvo atmetama, kai kurie net tais atvejais, kai buvo susiję tik su tarminiais dalykais, visiškai nieko bendro neturėję su tarptautiniais ir kitų kalbų žodžiais“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Anot Seimo narių, dabar galiojantis teisinis juridinių asmenų pavadinimų registravimo reglamentavimas trukdo verslo plėtrai Lietuvoje, sukelia per didelę administracinę naštą įmonėms, ypač mažoms Lietuvos gyventojų steigiamoms įmonėms bei smulkiems verslininkams iš užsienio valstybių.

Panašias Civilinio kodekso pataisas R.Šimašius teikė praėjusių metų birželį, bet tuomet Seimas po pateikimo joms nepritarė ir grąžino tobulinti.