Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui pritarta po pateikimo, už balsavus 46 Seimo nariams ir aštuoniems susilaikius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė teigė, kad tokiu būdu į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos di­rek­ty­va dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose.

Anot projekto, iki 2026-ųjų liepos įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir kitos didelės įmonės turės užtikrinti, kad mažiausiai trečdalį vadovaujamų valdymo ir priežiūros pozicijų užimtų tos lyties atstovai, kuri yra nepakankamai atstovaujama.

„Kiekvienas žmogus turi turėti teisę siekti savo užsibrėžtų tikslų, nepriklausomai nuo lyties. Šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę tai garantuos. Džiugu ir tai, kad su socialiniais partneriais žvelgiame ta pačia kryptimi ir sutarėme siekti dar spartesnio progreso lyčių balanso srityje, numatydami, jog direktyvos nuostatos bus taikomos ne tik įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, bet ir kitoms didelėms įmonėms“, – Seimo posėdyje teigė J. Jakštienė.

Pateiktame projekte siūloma nustatyti, jog didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 metų birželio 30 dienos turėtų užimti ne mažiau kaip 33 proc., bet neviršijant 49 proc., įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.

Taip pat turi būti užtikrinta, kad, sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui, o atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais.

„Svar­bu yra tai, kad Lie­tu­vos tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo lau­ke įsta­ty­mas bus tai­ko­mas ben­drai, skai­čiuo­jant įmo­nės va­do­vą, val­dy­bos na­rius bei ste­bė­to­jų ta­ry­bos na­rius“, – pabrėžė viceministrė.

Mišrios Seimo narių grupės vadovė Rita Tamašunienė abejojo tokios nuostatos verte.

„Ma­no ver­ti­ni­mu, per­tek­li­nė ly­čių ly­gy­bės pu­siau­svy­ra, kal­bant apie val­dy­mo ir prie­žiū­ros or­ga­nus. (...) ar ne­ma­to­te, kad vis­ką su­ra­šę, o tu­rė­da­mi kom­pe­ten­tin­gus jau­nus vy­rus mes jų ne­im­si­me vien dėl to, kad ne­už­ten­ka mo­te­rų, ar­ba iš­lai­ky­da­mi tą įvai­ro­vę, teik­si­me ne tiek kom­pe­ten­tin­gus ir no­rin­čius dirb­ti žmo­nes, kiek lai­ky­da­mie­si įvai­rių nu­sta­ty­tų ba­lan­sų?“ – klausė parlamentarė.

J. Jakštienė atkreipė dėmesį, kad projekte neįvardyta jokia lytis, tačiau pripažino, jog minėta norma bus aktualesnė moterims.

„(...) šian­dien mo­te­rų da­ly­va­vi­mas va­do­vau­ja­mo­se po­zi­ci­jo­se Lie­tu­vo­je yra apie 20–25 proc., kai Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis yra 37 procentai. Aki­vaiz­du, kad di­džių­jų įmo­nių da­ly­je mo­te­rų at­sto­va­vi­mas yra že­mas. Bet tik­rai yra įmo­nių, kur, ma­tyt, dau­gu­ma ga­li bū­ti mo­te­rų, ta­da tu­rė­tų bū­ti at­sto­vau­ja­ma di­des­nei vy­rų da­liai, ar ne?“– sakė ji.

Demokratės Laimos Nagienės teigimu, esama sričių, kur dirba mažai moterų, todėl neaišku, ką reikės daryti toms įmonėms, kurių į vadovaujamas pozicijas tiesiog nebus moterų kandidačių.

„Aso­cia­ci­ja „Ly­de­rė“ ar­ba Lie­tu­vos mo­te­rų lo­bis­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos pa­tei­kia ne­ma­žai duo­me­nų, kiek mo­te­rų tu­ri kom­pe­ten­ci­jas, pa­tir­tis ir rei­ka­lin­gų ži­nių tuo­se spe­ci­fi­niuo­se sek­to­riuo­se, kur gal­vo­ja­me ste­re­o­ti­piš­kai, kad ten ma­žai mo­te­rų. Iš tik­rų­jų kom­pe­ten­ci­jų, spe­ci­fi­ka­ci­jų, vis­ko pa­kan­ka, tik­ klau­si­mas dėl ste­re­o­ti­pi­nių spren­di­mų“, – tvirtino J. Jakštienė.

Didelių įmonių, kurių vertybiniais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje, Lietuvoje veikia iki 30, kitų didelių įmonių – apie 540, įskaitant ir valstybės bei savivaldybių įmones.

Anot SADM, direktyva dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose priimta 2022 metų spalį. Ji turi būti į nacionalinius teisės aktus perkelta iki šių metų gruodžio 28 dienos.