Iš 107 balsavusiųjų 96 balsavo už, 1 – prieš, susilaikė 10.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms, nesusijusioms su alkoholiu, taip pat visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių bei sporto paslaugoms būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.

PVM lengvatą siūloma taikyti iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.

Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) kiek anksčiau pritarė iniciatyvai, o komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas diskusijos metu Seime pažymėjo, jog šiam įstatymų projektui pritarė visų frakcijų atstovai, priklausantys BFK.

„Ties šiais siūlymais pasirašė visų frakcijų atstovai ir Biudžeto ir finansų komitetas balsavo bendru sutarimu. Taigi, tai nėra Ingridos Šimonytės ar Mykolo Majausko projektas. (...) Puikiai suprantame, kad šia lengvata siekiame ne kainos mažinimo, o paskatinti smulkų ir vidutinį verslą, kuris sudaro absoliučią daugumą minimuose sektoriuose. (...) Paprastai daugiau nei 90 proc. maitinimo sektoriaus sudaro smulkus ir vidutinis verslas. Dėl šios priežasties tokią PVM lengvatą taiko absoliuti dauguma ES šalių“, – sakė jis.

M. Majauskas pabrėžė, kad PVM lengvata padėtų smulkiajam ir vidutiniam verslui atnaujinti veiklą pasibaigus ar atlaisvinus karantiną.

„Karantino metu turi būti subsidijos, bet atlaisvinus karantiną turime turėti priemones, kurios padėtų verslui atsistoti ant kojų. Ir jei norime, kad jau liepos 1 d. įsigaliotų (šie įstatymų pakeitimai – ELTA), jau šiandien turime priiminėti sprendimus“, – teigė jis.

BFK pirmininko teigimu, valstybės biudžetą ši lengvata paveiks menkiau nei vyraujant ekonominio pakilimo laikotarpiui

„Jei vertintume ekonominio pakilimo metu, per metus tokio pobūdžio PVM lengvata kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau karantino sąlygomis kainuos reikšmingai mažiau“, – sakė M. Majauskas.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Lukas Savickas pažymėjo, kad nepaisant Vyriausybės planų mažinti lengvatų ir mokestinių išimčių taikymą šalyje, pandeminė situacija reikalauja priešingų veiksmų.

„Situacija iš tiesų reikalauja plataus sutarimo. Tai, kad turime šiandien šį klausimą yra, viena vertus, paradoksalu, nes iš valdančiosios daugumos atstovų, rinkimų metu formuojant Vyriausybę, labai daug girdėjome pažadų apie lengvatų ir mokestinių išimčių atsisakymą ir mažinimą. Tačiau šiandieną tikrai sparčiu tempu tenka kalbėti apie tai, kad nors ir laikinai, turime grįžti prie lengvatų praplėtimo ir pildymo“, – sakė jis.

L. Savickas teigė, kad svarstoma PVM lengvata reikalinga, kadangi dabartinėmis pagalbos verslui priemonėmis nepavyksta pasiekti norimo efekto.

„Antra vertus, reikia konstatuoti, kad, ekonomikos ministrės žodžiais sakant, netenkina situacija su parama nukentėjusiam nuo COVID-19 verslui: ji nėra teikiama pakankamai greitai, pakankamai efektyviai, ir tos priemonės, kurios turėtų gelbėti labiausia nukentėjusius sektorius (...), neduoda norimo efekto“, – teigė jis.

„Dėl to turime būti sąžiningi patys prieš save – šiandien mes svarstome šį klausimą taip palčiai ir turime sutarti dėl jo tik dėl to, kad ieškome alternatyvų, kurias sugebėtume įgyvendinti, sugebėtume sutelkti paramą tiems sektoriams, kurie nuo jos gyvybiškai priklauso. Raginu palaikyti šį projektą, surasti kompromisą ir pagaliau suteikti paramą, kurios tiek ilgai laukėme“, – pridūrė L. Savickas.

Tuo tarpu socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas teigė abejojantis šio įstatymo pakeitimo reikšmingumu.

„Ši įstatymų pataisa registruota praėjusiais metais ir tikrai yra stiprokai vėluojanti – jos terminas jau sudaro pagrindą abejoti dėl šios įstatymo nuostatos reikšmingumo ar svarumo“, – teigė jis.

G. Paluckas taip pat akcentavo, jog nėra tikslinga taikyti numatytą PVM lengvatą viešojo maitinimo sektoriui, kadangi jo teikiamomis paslaugomis išgali pasinaudoti ne visi šalies gyventojai.

„Tikrai pritarčiau dėl PVM lengvatos sporto, kultūros renginių organizatoriams, ir tokių renginių veiklos vystymui. Lygiai taip pat pritarčiau dėl PVM lengvatos meno atlikėjų paslaugų teikimui. Tačiau kalbant apie viešo maitinimo įstaigas, vis tik tai yra tam tikra prasme diskriminacinis pasiūlymas, nes iš tiesų ne visi sau gali leisti eiti į viešojo maitinimo įstaigas. Jeigu mes norime solidaraus, plačiau apimančio įstatymo, kurio naudą pajustų visi, turime kalbėti apie tam tikras maisto rūšių kategorijas, kurioms būtų taikomos PVM lengvatos“, – teigė jis.

ELTA primena, kad Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė anksčiau sakė, kad grįžimas prie PVM lengvatos šiuo metu kaip niekada aktualus. Tuo tarpu renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sakė, kad apie PVM grąžinimą iki buvusio krizės lygio asociacija kalba daug metų.