Už projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 48, o šeši susilaikė. Galutinis balsavimas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų pataisų numatytas ketvirtadienį.

Parlamentaras dėl šio mokesčio sutarus ir tada, įstatymas įsigaliotų nuo 2026 metų.

NT apmokestinimo pokyčių rėmėjai Seime nepasisakė dėl balsavimo motyvų. Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad NT mokestis virto „politiniu frankenšteinu“. Ji prognozavo, kad NT mokestį už pirmą būstą mokėtų tik Neringos ir Vilniaus gyventojai.

„Nei gynybai iš to naudos, nei jokio socialinio teisingumo“, – projektą kritikavo valdantiesiems priklausančių „aušriečių“ atstovas Artūras Skardžius.

Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, kurios nebūtų žemesnės kaip 10 tūkst. eurų, o virš jų siūlė taikyti 0,1–1 proc. tarifus.

Tačiau valdančiųjų koalicijos taryba jau projektą svarstant Seime sutarė, kad žmogaus būstas, kuriame jis gyvena ir kuris jam yra vienintelis, iš viso neturėtų būti apmokestinamas.

Toks buvo ir pirmas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimas, bet po kelių dienų jis poziciją pakeitė, socialdemokratams įregistravus pasiūlymą dėl pirmojo būsto apmokestinimo nuo 450 tūkst. eurų vertės.

Toks siūlymas galop sulaukė palaikymo ir plenariniame posėdyje.

Iniciatyva balsavimą įveikė daugiausia socialdemokratų balsais – 47 jų balsavo už pataisą.

Balsavime nedalyvavo didžioji dalis opozicinių konservatorių frakcijos – 27 atstovai iš 28. Tai padėjo užtikrinti, kad su 54 balsais pasiūlymui būtų pritarta.

Kaip BNS sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, partiečiai balsavime dėl 450 tūkst. eurų ribos nedalyvavo, nes nenorėjo rinktis „tarp blogo ir blogo varianto“.

„Tai buvo dvi blogos situacijos ir nusprendėme nedalyvauti. Mes nenorėjome dalyvauti politiniame farse. Tačiau galutiniame balsavime pasisakėme prieš, tą noriu pabrėžti“, – teigė politikas.

„Čia yra valdančiųjų pasiūlymas ir lai jis būna nei mūsų balsais priimtas, nei atmestas. O galutiniame balsavime mes pasisakėme prieš“, – pridūrė jis.

Kaip BFK pirmadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, nustačius šį NT mokesčio už pirmą būstą variantą kasmet būtų surenkama nuo 700 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų mokesčio. Pasak jo, minimos vertės būsto tikriausiai tėra dviejose Lietuvos savivaldybėse.

Seimas taip pat nusiteikęs pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikyti ne tik gyvenamąjį pastatą, kuriame NT savininkas būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą, bet ir negyvenamąsias patalpas kurorto statusą turinčiuose miestuose.

Ateityje mokestinė NT vertė būtų nustatoma ne rečiau kaip kas trejus metus. Tam po svarstymo taip pat pritarė Seimas.

Pagrindinio būsto apmokestinimo nepalaiko valdančiosios Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“.

Vyriausybės siūlymai dėl nepagrindinio gyventojų ir komercinio NT apmokestinimo komitetuose nekėlė diskusijų, dėl jų parlamentarai pataisų neregistravo.

Antrą ir paskesnį turtą siūloma apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1–1 proc. tarifai: nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT – 0,2 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc., o virš 600 tūkst. eurų – 1 procento. Seimo BFK 1 mln. eurų viršijančią turto vertę pasiūlė apmokestinti 2 proc. tarifu

Tuo metu komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Kaip ir anksčiau, jį siūloma apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu, jo lėšos būtų skirtos Gynybos fondui.

Apleistas ar neprižiūrimas komercinis NT būtų apmokestinamas iki 5 proc. tarifu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) birželio pradžioje teigė, kad mažai pajamų iš NT mokesčio surenkanti Lietuva galėtų išplėsti jo bazę.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.

Kaip rašė BNS, NT įstatymas yra platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalis.

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato pridėtinės vertės mokesčio lengvatinio 9 proc. tarifo didinimą iki 12 proc., lengvatos šildymui naikinimą, pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc.,  gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimus 20, 25 ir 32 proc. tarifais bei vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą ir draudimo sutarčių apmokestinimą 10 procentų.