Seimas antradienį pagaliau pradėjo svarstyti naujojo Darbo kodekso projektą. Parlamentarai jį vadina svarbiausiu „šios Seimo kadencijos darbu“, nes įstatymas palies 1,150 mln. šalies dirbančiųjų interesus. 

Daugiau uždirbantiems – lankstesnės sutartys

Nepaisant kai kurių parlamentarų įspėjimų apie galimus teisminius ginčus, ateityje liberalesnės darbo sąlygos gali būti darbuotojams, gaunantiems didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.  

Seimas, antradienį svarstydamas naująjį Darbo kodeksą, pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui lanksčiau reguliuoti darbo sąlygas tiems darbuotojams, kurie dėl jų poreikio rinkoje ar dėl kitų priežasčių turi didesnes galimybes išsiderėti palankesnes sąlygas bei didesnį darbo užmokestį. Tačiau tai nereiškia, kad sutartys bus sudaromos, nesivadovaujant Darbo kodeksu.  

„Žmogus nueis į teismą ir bus aiškus bylos sprendimas... Mūsų visi piliečiai lygūs prieš įstatymą. O čia konstitucinis lygiateisiškumo principas yra pažeidžiamas. Negalime tokios diskriminacijos daryti“, - įspėjo socialdemokratas Algirdas Sysas, tačiau Seimas balsavo kitaip.

Liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė teigė, kad nuleistos algos „lubos“ suteiktų darbo santykiams daugiau liberalumo ir lankstumo.

„Tas leistų didesniam darbuotojų ratui nustatyti lankstesnes darbo sąlygas“, - teigė ji.

Seimui leidus lankstesnes darbo sutartis sudaryti daugiau uždirbantiems, jie su darbdaviu kitaip nei numatys kodeksas galės susitarti dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, bandomojo darbo trukmės, dėl nekonkuravimo susitarimų. Tačiau nebūtų galima susitarti dėl kitokio, nei numato Darbo kodeksas, maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbo saugos ir sveikatos sąlygų, darbo sutarties ir jos nutraukimo sąlygų.  

Pasak Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, dabar daugiau negu 1100 eurų uždirba apie 16,4 proc. darbuotojų.

Informacija pagal lytį

Darbdaviams gali tekti ateityje valstybės institucijoms teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį ne tik pagal profesijas, bet ir pagal lytį.

Seimas, antradienį svarstydamas naujos redakcijos Darbo kodekso projektą, pritarė, kad būtų renkami ir lyginami duomenys apie vyrų ir moterų darbo užmokestį: už Rimanto Jono Dagio siūlymą neteikti tokios informacijos balsavo 31, prieš – 10, o susilaikė 47 Seimo nariai. Tai nėra galutinis Seimo balsavimas, parlamentarai dėl Darbo kodekso apsispręs vėliau.

„Tai iš tikrųjų perteklinė nuostata, kurią labai lengvai galima atsekti pagal „Sodros“ turimus duomenis, ten yra visi kodai, lytis iš karto yra nustatyta ir viskas aišku, nebent mes galvotume apie kažkokias kitokias lytis, bet jų kol kas mes niekur neįteisinome. Kam varginti darbdavius?“ - piktinosi R.J.Dagys.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė tikino, kad statistika apie atlyginimus pagal lytį yra reikalinga: „Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio išlieka, čia tam, kad matytųsi, koks jis“.

Pasak socialdemokrato Algirdo Syso, moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra vidutiniškai 20 proc. mažesnis nei vyrų, dirbančių tokį pat darbą, o finansų sektoriuje - net 40 proc.

Svarsto Darbo kodeksą

Dalis parlamentarų kritikavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktą kodekso variantą ir siūlė grįžti prie tos versijos, kurią į Seimą atnešė Vyriausybė, tačiau kiti Seimo nariai tikino, kad pakoreguotas variantas yra geresnis.

Seimo Ekonomikos komiteto ir konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma tvirtino, kad po Socialinių reikalų ir darbo komiteto svarstymo „tragiškas variantas, kuris atėjo iš Vyriausybės, yra stipriai pagerėjęs“.

„Dar kelias pataisas reikia priimti, ir jis bus visiškai geras. Galų gale mes išeisime iš to, tam tikra prasme sovietinio palikimo, kurį dar demonstruoja galiojantis Darbo kodeksas, kai turbūt atskiros normos jame yra likę iš to laikmečio, kai visos darbdavių struktūros buvo valstybinės, kai nebuvo valstybei didelio skirtumo ar kažkokias garantijas užtikrinti per specialias socialines įstaigas, ar tiesiog tai palikti valstybiniam darbdaviui“, - teigė parlamentaras.

Tuo tarpu liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius sakė, kad kodeksas nenumato galimybės darbdaviams ir darbuotojams individuliai susitarti. Pasak jo, jeigu Seimas negrįš prie Vyriausybės siūlytų nuostatų, liberalsąjūdiečiai už naujos redakcijos kodeksą nebalsuos.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Rima Baškienė tikino, kad prieš pataisų svarstymą Seime „stipriai padirbėjo lobistai“: „Matėsi lobistų, kurie atstovauja darbdaviams, darbas siekiant paveikti ir įtikinti Seimo narius, kad jie teiktų ir priimtų darbdaviams naudingus pasiūlymus: mažinti galimybę naudotis atostogomis mokslui, siūlant lengviau atleisti nėščias moteris, bloginant galimybes dirbti ir auginti vaikus, mažinti profsąjungų įtaką“.

Socialdemokratas Algirdas Sysas ragino naująjį Darbo kodeksą sukurti tokį, kad jis nepaskatintų emigracijos.

„Siūlau sulankstyti darbo santykius saugiai, nekapoti iš peties ir nepriskaldyti malkų, nes naujasis Darbo kodeksas neturėtų tapti nauja priežastimi naujai emigracijos bangai“, - teigė A.Sysas.

Jis priekaištavo, kad nors kodekse numatyta naujų sutarčių darbuotojo su darbdaviu formų, bet darbdaviai reikalauja daugiau terminuotų sutarčių: „Šiandien jos leidžiamos, o jų yra tik 4 proc. Tai turbūt kažkas čia ne taip, ne noras sudarinėti kitokias sutartis. (...) Aš to modernumo noriu ir iš darbdavių pusės“.

Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys tikino, kad efektyvus valstybės rūpestis darbo netekusiu žmogumi liko už socialinio modelio ribų.

„Beveik 60 proc. darbdavių susiduria su problema rasti tinkamą darbuotoją. Rūpestis darbo netekusiais darbuotojais turi būt vykdomas ne per išmokas, bet per efektyvų perkvalifikavimą bei pagalbą žmogui efektyviai, greitai susirandant kitą darbo vietą.“, - teigė jis.

Biudžeto ir finansų komiteto narė Lenkų rinkimų akcijos frakcijos vadovė Rita Tamašunienė apgailestavo, kad svarstant kodekso projektą, „niekaip nereaguojama į profesinių sąjungų nuogąstavimus“.

„Tas lankstumas - tik laikinų ir pigių darbo vietų kūrimui. Iš viso (kodekse -BNS) nekalbama apie darbuotojų pajamų didėjimą“, - teigė parlamentarė.

„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinksas piktinosi, kad Lietuvoje darbuotojų atlyginimai mažiausi: „O taip yra todėl, kad darbdaviai pelnais nesidalina“.

Jis abejojo, kad kodeksas paskatins darbdavius kurti naujas darbo vietas, didinti atlyginimus bei investuoti Lietuvoje.

Naujasis Darbo kodeksas numato galimybę darbdavio valia nutraukti darbo santykius, išmokant 6 atlyginimų kompensaciją, ko iki šiol nebuvo. Atleidžiant ilgalaikiams darbuotojus, darbdaviai neprivalėtų mokėti išeitinių išmokų, jas darbuotojai gautų iš specialaus fondo.

Be to, siūloma leisti dirbti iki 180 val. viršvalandžių per metus - 60 val. daugiau nei dabar. Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui galės būti sudaromos, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje, o tokios sutartys galės būti sudaromos tik su penktadaliu įmonės darbuotojų. Terminuota sutartis, kaip ir dabar, galėtų būti sudaroma ne ilgiau negu penkeriems metams.