Už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 3, o susilaikė  šeši parlamentarai. Taip pat pritarta ir naujai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijai: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Seimas pritarė „Sodros“ įmokų luboms ir jų dydžiams, kokius siūlė socialinį modelį kūrę mokslininkai. „Sodros“ lubos reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies nebemokama socialinio draudimo įmoka.

Pirmaisiais metais (2017-aisiais) lubos siektų 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) - apie 7,48 tūkst. eurų per mėnesį (skaičiuojant pagal pirmojo šių metų ketvirčio VDU - 748 eurai), antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais (2022 metais) - 60 VDU, arba 3,7 tūkst eurų.

Iki šiol „Sodros“ įmokoms lubos nebuvo taikytos jos nustatytos tik išmokoms.

Pagal priimtas pataisas socialinio draudimo pensijų bendroji dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, tačiau pereinamuoju laikotarpiu pensijų bendroji dalis bus finansuojama iš „Sodros“ biudžeto fondo lėšų. Nuspręsta, kad 2017 metais darbdavių įmokos „Sodrai“ tarifas mažės 1 proc., o nuo 2018 metų dėl to bus sprendžiama kasmet įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui.

Kaip įtvirtinta įstatyme, privalomai bus sudaromas Socialinio draudimo rezervinis fondas, kuris bus sudarytas iš dviejų dalių, iš kurių viena dalis bus skirta pensijoms, kita dalis – kitoms socialinio draudimo išmokoms.

Priimtais pakeitimais taip pat nutarta išplėsti savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą. Individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius nutarta drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, dirbančius pagal verslo liudijimus drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo minimaliosios mėnesinės algos.

Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir vienuolius nuspręsta drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti. Į socialinio draudimo sistemą visa apimti taip pat įtraukti ir statutiniai pareigūnai.

Seimas priėmimo metu nepakeitė sprendimo ir nustatė, kad asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, bus draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai jų ūkis viršija 8 ekonominius valdos dydžius (EDV). Pirminiame projekte buvo numatyta 2 EDV riba.

Pakeitimais nustatyta, kad tantjemų gavėjai bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariais, mokės socialinio draudimo įmokas pensijai nuo gaunamų pajamų.

Terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, nuspręsta didinti du kartus.

Naujas pensijų skaičiavimas

Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2018 metų pakeisti pensijų skaičiavimo būdą, naujai reglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltinius, didinti būtinojo stažo reikalavimą.

Už pagrindinio įstatymo pakeitimus trečiadienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 13 parlamentarų. Tai yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, susijusių su socialinio draudimo tvarumu.

Pagal priimtus pakeitimus nuspręsta palaipsniui didinti būtinojo stažo reikalavimą visai senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 35 metų. Nutarta nuo 2018 metų po pusę metų per metus pradėti didinti ir būtinojo stažo senatvės pensijai skirti reikalavimą, kol 2027 metais jis pasieks 35 metus.

„Šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau dabar Lietuvoje sudaro 37 metus, todėl ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Seimas taip pat įtvirtino naują pensijos sandarą ir naujus pensijų finansavimo šaltinius. Pensija susidės iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Pagrindinė perskirstomoji pensijos dalis bus vadinama bendrąją dalimi, o likusi pensijos dalis, kuri tiesiogiai atspindės asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą, bus vadinama individualiąja pensijos dalimi.

Bendrąją pensijos dalį numatoma finansuoti iš valstybės biudžeto, individualioji dalis bus mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų.

Individualiajai pensijos daliai įvertinti įstatyme nutarta įvesti pensijos apskaitos vienetų sistemą. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui bus apskaičiuojami apskaitos vienetai, kurių skaičius per metus negalės būti didesnis kaip 5. Ši sistema leis individualiąją pensijos dalį tiesiogiai susieti su mokėtomis įmokomis.

Seimas nusprendė įstatyme nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, bus indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą.

Šis koeficientas bus apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų.

Pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams bus pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms. Šio fondo lėšos bus naudojamos, jei išlaidos ims viršyti pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukas.