Už Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš, aštuoni susilaikė.

Pataisos numato, kad griežtesnės bausmės galiotų ne tik už tarptautinių sankcijų, bet ir valstybės institucijų nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Pakeistas įstatymas įvardija konkrečias bausmes įmonėms: bauda, prilygstanti 50–100 proc. prekių, paslaugų ar pinigų, siejamų su sankcijų pažeidimu, vertės, tačiau ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų.

Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, galima skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų. Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, būtų skiriama 10-50 tūkst. eurų bauda.

Prekės taip pat galės būti konfiskuotos.

Seimas, be to, pritarė, kad į Baudžiamąjį kodeksą taip pat būtų įtraukta atsakomybė už nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Šis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus dabar numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Dėl ribojamųjų priemonių, nustatytų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, Seimas žada apsispręsti kitą savaitę.

Ketvirtadienį taip pat pritarta Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus.

Jomis įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatoma nuo 600 iki 6 tūkst. eurų bauda, o už pakartotinius pažeidimus – 4–6 tūkst. eurų bauda. Kodekso papildymu taip pat įteisinta atsakomybė už pakartotinius pažeidimus asmenims, jiems grės 2–6 tūkst. eurų bauda.

Šios pataisos suteikia galimybę konfiskuoti sankcijų pažeidimams naudotas priemones, įrankius, prekes, lėšas ar kitą iš neteisėtos veiklos gautą rezultatą.