Antradienį Seimui šią iniciatyvą pateikęs parlamento Kaimo reikalų komiteto narys, liberalas Viktoras Pranckietis sakė, kad fiziniai sklypų žymėjimai prarado prasmę, todėl siūloma atsisakyti šios perteklinės administracinės naštos.

„Įsta­ty­mas at­pa­lai­duo­tų žmo­nes nuo įsi­pa­rei­go­ji­mo žy­mė­ti skly­pą fi­zi­niais ele­men­tais, t. y., su­kal­ti ko­kius nors žy­mek­lius. Riboženkliai tam­pa vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gi, nes šiais lai­kais vi­sas ri­bas jau nu­sta­to­me GPS“, – pateikdamas įstatymo pataisas sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, jei­gu sklypo sa­vi­nin­kas no­rės, jis ga­lės riboženklius turėti arba jų atsisakyti.

„Da­bar­ti­nia­me įsta­ty­me sa­ko­ma: jei­gu kas nors ri­bo­žen­klį pa­nai­ki­no, tai žemės sa­vi­nin­kas lie­ka kal­tas. Bet nieka­da ne­bū­na at­sa­ky­ta į klau­si­mą, ku­rį sa­vi­nin­ką rei­kė­tų baus­ti, jei­gu ri­bo­žen­klis yra tarp dvie­jų skly­pų. Jeigu kaž­kas va­žia­vo tech­ni­ka ir su­spau­dė ri­bo­žen­klį gi­lyn, jo ne­bė­ra, žemės savininkas ga­li gau­ti bau­dą nuo 70 iki 140 eu­rų, jei­gu to ri­bo­žen­klio ne­at­sta­to. Ži­nau, kad bu­vo tokių at­ve­jų, kai į tuos stry­pus trak­to­riai prasidūrė padan­gas“, – sakė V. Pranckietis.

Jis pastebėjo, kad riboženklio kuo­liu­kas yra nuo 40 iki 60 cen­ti­met­rų il­gio, tad iš šla­pios že­mės jį ga­li kas nors iš­rau­ti.

V. Pranckietis taip pat aiškino, kad, pavyzdžiui, viena matininkų įmonė per metus sukala apie 2 tūkst. riboženklių. Jam pritardamas Seimo demokratas Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad tai – tūks­tan­čiai to­nų metalo ir dau­gy­bė plas­ti­ko.

Bet nieka­da ne­bū­na at­sa­ky­ta į klau­si­mą, ku­rį sa­vi­nin­ką rei­kė­tų baus­ti, jei­gu ri­bo­žen­klis yra tarp dvie­jų skly­pų.

„Tai gal­būt vie­to­je tų plas­ti­kų ir me­ta­lo pa­so­din­ki­me po me­dį, ąžuo­lą, ku­ris tik­rai gal­būt 1 tūkst. me­tų paženklins tą ri­bą ir bus tik­rai daug ge­riau. (...) Nemanau, kad rei­kė­tų tą me­ta­lą ir plas­ti­ką kal­ti į kiek­vie­ną sklypo kam­pą. O jei­gu skly­pas tu­ri ir dau­giau kam­pų, kar­tais rei­kia 10 ir 15 žy­me­nų. Vis tik tur­būt rei­kė­tų ženg­ti žings­nį pro­gre­so lin­kme ir at­si­sa­ky­ti ypač ne­adek­va­taus da­ly­ko – bau­dos – už tų žy­me­nų kar­tais kaž­ko­kį netyči­nį su­nai­ki­ni­mą“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Mažeika.

Jam pritarė kitas to komiteto narys, konservatorius Kazys Starkevičius.

„Vasarą vi­suo­se por­ta­luo­se pa­si­ro­dė straips­niai, kad Sta­ty­bos ins­pek­ci­ja griež­tai baus už neatstatytus riboženklius. Kai esa­me skait­me­ni­za­ci­jos am­žiu­je, kai vis­kas yra už­fik­suo­ta, manau, ga­li­ma ap­si­ei­ti be šių tarša­lų mū­sų že­mė­je“,  – sakė K. Starkevičius.

Tačiau projekto oponentai svarstė, ar, pa­nai­ki­nus ri­bo­žen­klius, ne­kils kon­flik­tų.

„Ar kai­my­nai pa­jėgs su­si­tar­ti ir įro­dy­ti sa­vo tei­sy­bę, kad ta ri­ba yra ta? Ar tai ne­bus pa­pil­do­ma naš­ta kvie­čiant Sta­ty­bų ins­pek­ci­ją, ap­krau­nant ją dar pa­pil­do­mo­mis pro­ce­dū­ro­mis?“ – svarstė socialdemokratas Alvydas Mockus.

„Kai ne­bus jo­kio žen­klo, ar ne­bus taip, kad kaž­kas įvažiuos į sklypą ir pas­kui sa­kys: ne­si­ma­tė, iš kur mes galėjome ži­no­ti?“ – savo ruožtu kėlė klausimą konservatorius Valdas Rakutis.

Po pateikimo iniciatyvą palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 4, su­si­lai­kė 33. Projektus svarstys Ap­lin­kos apsaugos ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tai. Į plenarinę salę jis vėl atkeliaus gruo­džio 9 d.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti ar turėti riboženklį, ar ne. Nuo šių metų liepos įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius.

Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.