Už tai, kad įstatymo priėmimas vyktų gruodžio 19-ąją, antradienį balsavo 96 Seimo nariai, antrą kartą apsvarstę svarbiausią kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą.

Kaip sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, 2025-ųjų valstybės biudžetas dabar koreguojamas minimaliai, o jį žadama tikslinti kitais metais.

Ministras pristatė, ką keisti pasiūlė naujieji valdantieji, atsakė į kelis klausimus.

Liberalui Simonui Kairiui priekaištaujant, kad naujoji Vyriausybė  apie „savo kryptis“ biudžeto korekcijomis pasiuntė per silpnus signalus, R. Šadžius sakė, kad korekcijomis kitų metų asignavimai iš valstybės biudžeto išauga 78,5 mln. eurų, iš kurių 37 mln. nepadarys poveikio deficitui.

Toliau turėjusiose būti parlamentarų diskusijos dėl dokumento neįvyko – jose dalyvauti niekas nepanoro, o motyvus išsakė tik buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė ir Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „valstietis“ Valius Ąžuolas.

G. Skaistė priminė, kad jos vadovautos ministerijos parengtą biudžeto projektą, kuris, pasak jos, iš esmės liko nepakeistas, tarp Seimo rinkimų pirmojo ir antrojo turo dabartinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis vadino „atomine bomba“.

Pasak jos, valdantieji sakė, kad Lietuva sugrius, jeigu toks biudžetas bus priimtas, buvo daugybė kitokios kritikos.

Tačiau šiandien turime biudžetą, kuris liko iš esmės toks pat, papildomų išlaidų atsirado 0,17 proc. Tai tikrai gyvenimą keičiantys dalykai (ironizavo).

„Tačiau šiandien turime biudžetą, kuris liko iš esmės toks pat, papildomų išlaidų atsirado 0,17 proc.“, – teigė G. Skaistė.

„Tai tikrai gyvenimą keičiantys dalykai“, – ironizavo ji. 

G. Skaistė pabrėžė, kad jeigu projektas iki priėmimo nebus pakeistas, būtų galima jį palaikyti.

V. Ąžuolas tvirtino, kad pamačiusi „koks biudžetas tragiškas ir blogas“, naujoji valdžia nematė prasmės „per daug jį keisti“. 

„Jis (projektas – BNS) nėra toks gražus, kad reiktų džiaugtis“, – teigė jis.

Patikslinus 2025-ųjų biudžeto projektą išlaidos didinamos beveik 42 mln. eurų, iš jų 20 mln. eurų numatyta žvyrkelių asfaltavimui, 6 mln. eurų – Valstybės saugumo departamentui (VSD), 5 mln. eurų – neformaliajam mokinių krepšeliui, likusi suma – kitoms reikmėms. 

Be to, siūloma 800 mln. eurų padidinti skolinimosi gynybai limitą – tai leis padidinti jos finansavimą iki 3,5 proc. BVP. Skaičiuojama, kad dėl to 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. BVP.

„Prognozuojama valstybės skola 2025 metais iššoks už psichologinės, bent jau Lietuvoje priimtos  40 proc. ribos“, – teigė R. Šadžius. 

Valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų.