Žemės įstatymo pataisoms po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 3, susilaikė 39 Seimo nariai.

Pakeitimai turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos 1 dienos, o nuostata dėl to, kad informacija apie laisvus sklypus ir nuomos sutarčių pasibaigimą būtų gaunama naudojantis Žemės informacine sistema – nuo 2025 metų sausio 1 dienos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlė įsigaliojimo terminus pavėlinti, tačiau Seimas po svarstymo tam nepritarė. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlė, kad pakeitimai įsigaliotų kuo anksčiau.

„Datą reikia išlaikyti tiek dėl NŽT pertvarkos, tiek dėl strateginių investuotojų, kurie laukė šito žemės rezervavimo modelio“, – posėdyje sakė ministras.

Ne miestų ir miestelių teritorijose esantys laisvi valstybinės žemės sklypai ir sklypai, kurių nuomos ar panaudos sutartis baigiasi, galėtų būti įtraukti į investicijų projektams rezervuotų sklypų sąrašą, jeigu jie atitiktų tam tikrus kriterijus.

Sklypai į sąrašą būtų įtraukiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, rezervuojami penkerių metų laikotarpiui. Terminas galėtų būti pratęsiamas.

Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimą inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Teigiama, kad tokių sklypų poreikis iki 2030 metų bus apie 1,3 tūkst. hektarų. Iki 10 ha sklypų reikėtų apie 30, iki 20 ha – apie 15, o iki 50 ha – 11. 

Ministerija sako, kad Lietuva jau prarado 20 investuotojų, nes nebuvo jų poreikius atitinkančių sklypų. Dėl to negauta 1,2 mlrd. eurų investicijų, neįdarbinta 5 tūkst. žmonių.