Vyriausybė siūlė leisti vartotojui pasirinkti – ar imti kuponą, ar prašyti grąžinti pinigus už neįvykusį renginį.

„Reikia suprasti, kad šitas įstatymo projektas skirtas tam, kad apsaugotumėme organizatorius nuo bankroto. Jeigu tie organizatoriai bankrutuos, o jiems iki bankroto nedaug trūksta, vartotojai tikrai bus nuskriausti, nes tikrai niekas niekam nebegrąžins jokių pinigų“, – BNS sakė vienas iš pataisos autorių konservatorius Vytautas Kernagis.

Pasak jo, privalomi kuponai leis renginių organizatoriams išgyventi skubiai neieškant apyvartinių lėšų.

„Mes bandome padaryti taip, kad organizatorius galėtų sulaukti laiko, kada renginiai galės pradėti vykti. Ar jie galės pradėti vykti rudenį? Turbūt visi turime didelių abejonių. Greičiausiai kalbame apie žiemą ir kitą pavasarį, – teigė V. Kernagis. – Automatinis kupono davimas žmogui suteikia galimybę organizatoriui neieškoti būdų, iš kur dabar paimti apyvartinių lėšų ir grąžinti pinigus už bilietus.“

„Čia toks solidarumo parodymas“, – pridūrė jis.

Seimo narys pabrėžė, kad jeigu vartotojas kupono nepanaudos per 12 mėnesių, jis galės kreiptis į organizatorius ir atgauti pinigus už bilietą.

Ketvirtadienį Seimas priėmė specialų įstatymą, kuriuo nustatė mechanizmą, kaip vartotojams bus atlyginta už kultūros, pramogų, sporto renginius, neįvykusius dėl karantino ir į kuriuos buvo parduota bilietų.

Už jį balsavo 100 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė.

Įstatymas numato, kad pirmenybė teikiama neįvykusių renginių perkėlimui – paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo susibūrimo draudimo panaikinimo gali nustatyti kitą renginio datą. Renginys turi vykti ne vėliau nei po 12 mėnesių nuo karantino panaikinimo.

Jeigu vartotojo netenkina naujas pasiūlymas, jis privalo per 60 dienų apie tai pranešti paslaugos tiekėjui.

Kai vartotojo netenkina nauja renginio data, paslaugų teikėjas jam kompensuoja suteikdamas kuponą. Šio vertė turi būti ne mažesnė nei pirkto bilieto kaina.

Jeigu renginių organizatoriai nesuteikia kupono, jie privalo grąžinti jam už bilietą sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nustatytos vėlesnės renginio datos.

Kai paslaugų teikėjas nenustato vėlesnės renginio datos, vartotojas turi teisę reikalauti, kad jam grąžintų už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 44 dienų susibūrimų draudimo pabaigos.

Šis įstatymo projektas galios sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių paslaugų teikėjams, kai bilietai į juos buvo parduoti iki šių metų kovo 15 dienos ir renginio data pateko į karantino laikotarpį arba renginys turėtų vykti per tris mėnesius nuo susibūrimų draudimo panaikinimo.

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus duomenimis, į renginius, turėjusius vykti nuo kovo 13 dienos iki birželio 30 dienos, bet atšauktus dėl koronaviruso pandemijos, Lietuvoje parduota apie 300 tūkst. bilietų.

Kovo 16 dieną Lietuvoje paskelbus visuotinį karantiną uždrausti visi masiniai renginiai ir susibūrimai. Pagal naujausią Vyriausybės sprendimą, karantinas pratęstas iki gegužės 11 dienos, tačiau neatmetama galimybė jį dar tęsti.