Komisijos prašymu praėjusią savaitę vykusiame posėdyje projektus įgyvendinančios „Lietuvos energijos“ atstovas pristatė esamą jėgainių situaciją, finansavimo klausimus bei planuojamus rezultatus: energijos gamybos kiekius, jų kainas, atliekų tvarkymo įkainio – vartų mokesčio – dydį, taršos pokyčius.

Posėdyje daugiausia diskusijų kėlė klausimas – ar Lietuvoje susidarys pagal planuojamus pajėgumus jėgainėms reikalingi komunalinių ir gamybinių atliekų kiekiai, ar projektuose įvertinta rizika ir veiksmai, jeigu atliekų pradės trūkti. Projektų įgyvendintojos „Lietuvos energijos“ ir dalyvavusių įvairių ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl esamų atliekų kiekių skaičiavimo tikslumo, taip pat dėl atliekų kiekio prognozavimo prielaidų.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pažymėjo, kad Komisija vis dar negavo atsakymų iš Vyriausybės į dar metų pradžioje Komisijos pateiktus klausimus ir nuogąstavimus dėl atliekų skaičiavimo ir prognozių. Seimo nariai sutarė, kad, nepaisant optimistiškai prognozuojamos kogeneracinių jėgainių būsimos naudos, abejonės, ar šioms jėgainėms pakaks susidarančių atliekų, išlieka.

„Lietuvos energija“ posėdyje bandė išsklaidyti medienos gamintojų išsakytus nuogąstavimus dėl „priverstinio“ medienos pramonės atliekų pripažinimo pavojingomis – tokių atliekų deginimas kogeneracinėse jėgainėse yra draudžiamas. Šiuo metu medienos pramonė savo gamybos atliekas suvartoja pasigamindama reikalingą energiją ir taip reikšmingai sumažina produkcijos gamybos sąnaudas.

Komisija, įvertinusi situaciją, nusprendė prašyti Aplinkos ministerijos atlikti kogeneracinėse jėgainėse tinkamų deginti atliekų kiekių ir kaloringumų prognozių skaičiavimus ir pateikti nuomonę, ar susidarys pakankamas tokių atliekų kiekis šalyje, kad būtų užtikrintas vystomų projektų pajėgumų pilnas panaudojimas.