Tai buvo paskutinis kitų metų svarbiausio šalies išlaidų ir pajamų plano svarstymas, kitą savaitę Seimas jį tvirtins.   

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas ir liberalas Eugenijus Gentvilas per biudžeto svarstymą pasigedo premjerės ir ministrų dalyvavimo.

Kaip ir įprasta, parlamentarai iš opozicijos projektą kritikavo, valdantieji tvirtino, kad geresnio varianto per kelias dienas po Vyriausybių kaitos paruošti nebuvo galima. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas siūlė „neversti  puslapių atgal“, neieškoti kaltų, bet susikoncentruoti į pagrindinius svarbiausius iššūkius: sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir darbo vietų išsaugojimą.

Opozicijoje esančių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas pareiškė, kad kritikuoti biudžetą neleidžia koronaviruso pandemija.

„Jeigu nebūtų kovido ir būtų jūsų paruoštas toks biudžetas, tai kritika lietųsi laisvai, bet sąžinė paprasčiausiai to neleidžia daryti, kadangi situacija yra netradicinė“, – pareiškė jis.

Biudžeto projektą pristatė ir į kelis parlamentarų klausimus atsakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ji tvirtino, kad Vyriausybės pakoreguotame kitų metų biudžete daugiausia dėmesio skirta koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių valdymo priemonių finansavimui.

„Pagrindinis dėmesys skirtas koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių mažinimui, tam skirta didžioji dalis pakeitimų – 1,24 mlrd. eurų, iš jų 934 mln. eurų skiriami koronaviruso pandemijos suvaldymui ir 306 mln. eurų – kitoms lėšoms“, – pristatydama 2021 metrų biudžeto projektą Seimui teigė ministrė. 

Pasak jos, bendrojo vidaus produktas (BVP) kitąmet augs 2,8 proc., bet vidutinis mėnesio darbo užmokesčio augimas lėtės iki 4,1 proc. (šiemet augo 9,3 proc.). 

„Pirmame ketvirtyje dar bus sunki situacija, vis gi vėliau ekonomika turės pasitaisyti. Planuojama kad BVP augimas bus 2,8 proc.“, – prognozavo G. Skaistė.  

Ministrės teigimu, formuojant biudžetą buvo stengiamasi, kad iš jo visuomenei būtų aišku, kokios  išlaidos planuojamos, koks bus realus biudžetas deficitas. 

„Pasilikdami netgi tam tikrą laisvę stumdyti tam tikras biudžeto eilutes (396 mln. eurų – BNS) pagal poreikį pandemijos metu, darome viską gerokai skaidriau ir atviriau tam, kad visa visuomenė žinotų, kokias išlaidas planuosime ir koks bus realus biudžetas deficitas“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Ministrė pabrėžė, kad iš pajamų ir išlaidų plano išimamos lėšos, susijusios su vadinamuoju ekonomikos DNR planu. G. Skaistės teigimu, Europos Komisija nėra galutinai patvirtinusi finansavimo. Kai jis paaiškės, Vyriausybė patikslins biudžetą.

„Finansavimas nėra garantuotas ir nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis bus įvertinami projektai galutinai. Todėl apsispręsta, kad viskas, kas susiję su šia priemone ir kas buvo numatyta finansuoti iš jos tiek pajamos, tiek išlaidos iš biudžeto projekto yra išimamos ir bus biudžeto peržiūra, ko gero, planuojama pavasario sesijoje, kai peržiūrėsime visus tuos projektus, kurie buvo numatyti finansuoti iš šios priemonės. Ministrai galės įvertinti, kiek tie projektai, kurie anksčiau buvo įtraukti, yra atitinkantys dabartinės Vyriausybės įsivaizdavimą ir galbūt patobulinti tie projektai galės grįžti į biudžetą“, – informavo G. Skaistė. 

E. Gentvilas abejojo, ar užteks suplanuotų 230 mln. eurų ekonomikos gyvybingumui, o A. Sysas pasigedo „mokesčių sistemos ryškesnio pakeitimo“.

„Ir toliau išliekame mažiausia šalis pagal perskirstymą – apie 30 proc. ir  ant tos pačios kartelės ir liekame. (...) Yra dirbantieji, kurie yra pateptieji, kurių pajamos iš kitų šaltinių neapmokestinamos taip, kaip apmokestinama iš darbo santykių. Čia matau silpniausią šitos Vyriausybė vietą“, – teigė jis.

„Su tokiu požiūriu į mokesčių sistemą gerovės valstybės ir Prezidento nurodytos gairės 35 proc. perskirstymo per biudžetą per ketverius metus, mes paprasčiausiai nepasieksime“, – įspėjo A. Sysas.

K. Glaveckas biudžete pasigedo informacijos apie iššūkius, kurie lauks Lietuvos aprimus koronaviruso pandemijai.

„Pagrindiniai iššūkiai be koronos yra ekonomika ir bedarbystė, nes dabar 15,5 proc. ji  siekia. Lietuva senai tokį beturėjo. Jo negalima sumažinti per trumpą laiką. 2022 metai mums iš tikrųjų prasidės su didžiule duobe, nes iš karto nuo biudžeto deficito 7 proc. pereiti prie 3-2 proc. reikalingos ypatingos priemonės“, –  kalbėjo jis.

„Kalbėti apie kokį nors mokestinės aplinkos fiskalinės politikos vienu iš elementų nekoregavimą yra gana sudėtinga“, – pridūrė K. Glaveckas.

Laisvės frakcijos atstovas Artūras Žukauskas pabrėžė, kad biudžetas nekokybiškas dėl investicijų į „didesnės vertės gavimą“ bei aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus stokos.

„Stokoja proaktyvumo, pagrindiniai pokyčiai yra reaktyvūs, sutelkti į negandos padarinių kompensavimą ir praeities įsipareigojimų vykdymą. Geras gaspadorius visuomet galvoja, kaip atidėti lėšų tam, kad  investuoti į didesnės vertės gavimą“, – teigė V. Žukauskas

„Darbietis“ Vigilijus Jukna apgailestavo, kad kitais metais mažės savivaldybių pajamų surinkimas ir siūlė ieškoti sprendimų, kaip bus finansuojamos investicijos ir kad nesutriktų savarankiškos funkcijų teikimas, nes, ano jo, padidins regionų atskirtį.

V. Jukna taip pat tvirtino, kad  Vyriausybė nesiunčia aiškios žinutės socialinės atskirties mažinimo, nenumatytos lėšos ir nepakankamos medicinos darbuotojų, pedagogų atlyginimų kėlimui, taip pat nenumatytos lėšos ir emigracijos mažinimo skatinimui, emigrantų susigrąžinimui. 

Parlamentarams teikiamame Ingridos Šimonytės Vyriausybės pakoreguotame svarbiausio šalies pajamų ir išlaido plano projekte numatytas 7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Tik valstybės biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų. 

Valstybės asignavimus siūloma didinti 1,137 mlrd. eurų, o didžiausią lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – skirti koronaviruso pandemijos padariniams suvaldyti.

Grynojo skolinimosi limitas sumažintas nuo 4,527 mlrd. iki 4,028 mlrd. eurų.

Patikslintame biudžete numatyta daugiau lėšų socialinei apsaugai, švietimui. Vakcinoms nuo koronaviruso kitų metų biudžete numatyta 65 mln. eurų.

Ankstesnės Vyriausybės parengtame biudžeto projekte nebuvo suplanuota lėšų, reikalingų koronaviruso pandemijai suvaldyti, išskyrus dalį pinigų subsidijoms už prastovas gruodžio mėnesį.

Vyriausybė iš kitų metų biudžeto pašalino visas išlaidas ir pajamas, susijusias su ekonomikos gaivinimui skirtu Ateities ekonomikos DNR planu.

Kitais metais euru didinama valstybės tarnautojų bazinė alga. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką.