Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, valdantieji nutarė koncentruotis į kitus mokesčių reformos klausimus, susijusius su nekilnojamo turto (NT), pelno bei pridėtinės vertės apmokestinimu.

„Koalicijoje esame sutarė GPM įstatymą padėti į stalčių ir ieškoti galimų kompromisų ar korekcijų, kaip gali būti tobulinamas šis įstatymas. Matome, kad jam bus sudėtingesni sprendimai, nes pakeitimai ir didelės apimties, ir paliečiantys daug įvairių interesų grupių“, – „15min“ sakė M. Lingė.

Jo teigimu, tai nereiškia, jog atsisakoma individualios veiklos ir kitų GPM pokyčių –  prie jų koalicijos partneriai ketina sugrįžti vėliau. M. Lingė neatmetė galimybės, jog prie GPM pokyčių bus sugrįžta tik kitą Seimo sesiją.

Apie tai, kad GPM įstatymo pakeitimai šiuo metu nesvarstomi patvirtino ir Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas bei Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Vyriausybė individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi uždirbantiems mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Rugpjūčio pabaigoje valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba sutarė neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, kad dėl pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Anot jos, reforma bus svarstoma etapais ir neskubant. 

Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.