Nuo 2025 metų sausio siūloma gaminantiems vartotojams leisti tokią elektrą skirti šeimos nariams – tėvams, vaikams, broliams, seserims.  

Tokias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas Seime registravo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, o parašais projektą parėmė dar apie keturios dešimtys opozicijos ir valdančiųjų atstovų.

„Yra daug laisvų stogų, yra daug neypatingai išnaudojamų pastočių, kurios įrengtos buvusių, pavyzdžiui, fermų teritorijose iš anksčiau, tinklai nėra apkrauti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių, iš saulės elektrinių“, – BNS sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, šiuo metu gaminantys vartotojai gali kaupti ir kompensuoti savo pagamintą elektrą, tačiau negali ja pasidalinti su artimais giminaičiais. 

„Ignitis“ atstovė ryšiams su visuomene Laura Beganskienė BNS sakė, kad jau dabar yra galimybė gaminantiems vartotojams kompensaciją už sukauptą nepanaudotą elektrą panaudoti padengiant šeimos nario ar artimojo sąskaitą.

„Jeigu įstatymo pakeitimais siekiama ne išplėsti atsiskaitymo kilovatvalandėmis apimtį, o sumažinti gaminančių vartotojų sukauptų ir nepanaudotų kilovatvalandžių kiekį kaupimo laikotarpio pabaigoje, tokie siūlymai galėtų būti svarstytini, tačiau gali būti sunku įgyvendinti dėl sudėtingo artimos giminystės ryšių nustatymo ir kitų techninių priežasčių“, – komentare BNS sakė L. Beganskienėji. 

Gyvais pavyzdžiais galiu pasakyti, kur kaime tėvai turi stogus, o mieste vaikai – pinigų. Jiems būtų tikslas investuoti į elektrinę ir visa šeima galėtų naudotis.

 

Ji teigė negalinti siūlymo tinkamai įvertinti, nes trūksta informacijos: „Nėra aišku, ar pagaminamos elektros perteklių būtų galima paskirti artimiesiems giminaičiams kaupimo laikotarpio eigoje, ar jam pasibaigus“.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas BNS teigė, kad gaminantiems vartotojams leidus perteklinę elektrą atiduoti šeimos nariams būtų skatinamas bendruomeniškumas ir kooperacija.

Anot jo, tokios dalybos galėtų vykti ne tik tarp artimų giminaičių, bet ir kitų žmonių sudarius jungtinės veiklos sutartis. 

„Logiška būtų duoti (perteklinę elektrą  – BNS) į tinklus, bet (...) (neduoda  – BNS) dėl kainos, per pigiai“, – BNS teigė V. Buivydas.

Teikiama pataisa, pasak V. Pranckiečio, skatintų daugiau vartotojų įsirengti saulės elektrines, didėtų žaliosios energijos gamyba ir vartojimas.

Pasak jo, kaime įrengti saulės jėgaines žmonėms ne visada užtenka lėšų, todėl jų galėtų pritraukti iš giminaičių, gyvenančių miestuose, kuriems duotų pagamintos elektros.    

„Gyvais pavyzdžiais galiu pasakyti, kur kaime tėvai turi stogus, o mieste vaikai – pinigų. Jiems būtų tikslas investuoti į elektrinę ir visa šeima galėtų naudotis“, – teigė V. Pranckietis.

Komiteto vadovas pabrėžė, kad pataisą priėmus būtų skatinama dalijimosi ekonomika. 

„Man, pavyzdžiui, balandžio 1 dieną buvo likę 3 tūkst. kilovatvalandžių neišnaudotos elektros, dukra gyvena už 150 metrų, bet jai negaliu jos atiduoti“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Jis įsitikinęs, kad ateityje turėtų būti leista pertekline energija dalintis ir su kitais gyventojais: „Nėra tos perteklinės elektros tiek, kad dar ir svetimiems išdalintume, bet jeigu kas turi...“

Dabar gaminantys vartotojai elektrą gamina ir naudoja toje pačioje vietoje, kur įrengta elektrinė, o nutolę gaminantys vartotojai – kitoje vietoje nei ją naudoja. Nesvarbu, ar saulės elektrinė yra įrengta žmogaus sklype, ar ant stogo, arba nutolusiame parke, jos galią galima paskirstyti skirtingiems objektams.

Dabar saulės elektrinės ir visų statinių, kuriems padalinama joje pagaminta elektra, savininkas turi būti tas pats asmuo.