„Tokių mokėtojų už 28 centus turime apie 25 proc. nuo visos klientų bazės, o jų iš viso yra apie 30 tūkst., tikrai nemažai“, – sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna. 

Per keturis mėnesius fiksuotos kainos planai atpigo nuo 12 iki 17 centų, bet ne visi nori už elektrą mokėti mažiau.

„Dalis vartotojų gal ir nejaučia tos didesnių tarifų įtakos, nes jiems dalis yra kompensuojama valstybės – iki 28 centų. Tai gal net nelabai supranta, kad yra mažesnė kaina, todėl didelio galvos skausmo kol kas ir nepajautė“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.     

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keisti elektros kainą dabar iniciatyvos turi imtis pats vartotojas. Skambinti tiekėjui, rašyti elektroniniu paštu, atvykti fiziškai arba planą pasikeisti internetu. Tačiau Seimo nariai siūlo šią atsakomybę permesti tiekėjams.

„Šiuo atveju elektros energijos tiekėjas galės vienašališkai sumažinti kainas“, – komentavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Anot K. Starkevičiaus, žmogaus nereikės įspėti apie mažinamą kainą. Tiesiog tiekėjas atsiųs mažesnę sąskaitą. Vienašališkai keisti sutarčių tiekėjas negalės tik tuo atveju, jeigu elektros kaina didės.

„Tai reikštų liberalizacijos pabaigą ir grįžimą prie reguliuojamos rinkos“, – komentavo V. Koryzna.

Idėją vienašališkai mažinti kainas Ekonomikos komitetas Seimui pristatė tik šiandien, tačiau Parlamentas sutarė pataisas svarstyti skubiai, kitą savaitę.

„Valstybė nesutaupytų, bet didžiausias rūpestis turbūt yra po pusmečio, kuomet baigsis valstybės subsidijų lygis, šiuo teisės aktu norėtume, kad žmonės mokėtų rinkos kaina ir jiems nebūtų aukštos kainos“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Kas nori atpiginti nepriklausomų tiekėjų planus, o kas – sugrąžinti į vieno tiekėjo rankas. „Valstietė“ Guoda Burokienė siūlo leisti grįžti pas visuomeninį tiekėją visiems žmonėms, nepriklausomai nuo liberalizavimo etapo, net ir esančius garantiniame tiekime.

„Būtent „valstiečiai“ priėmė liberalizavimo įstatymą. Jeigu jie taip rūpinasi vartotojais, jau tada buvo galima tą padaryti“, – savo nuomonę išsakė D. Kreivys.

Grįžti į vieno tiekėjo rankas šiuo metu neapsimoka. Nuo kovo 1 dienos visuomeninis tiekimas vienos laiko zonos kainuoja 28 centus už kilovatvalandę (kWh), o nepriklausomų tiekėjų elektra kone 8 centais pigesnė.

„Yra keli tiekėjai, kurie jau pasitraukė iš šios rinkos dėl to, kad politikai dažnai šiai rinkai ir vartotojams suformuoja ne visai teisingus lūkesčius“, – sakė V. Koryzna.

Yra keli tiekėjai, kurie jau pasitraukė iš šios rinkos dėl to, kad politikai dažnai šiai rinkai ir vartotojams suformuoja ne visai teisingus lūkesčius.

 

Nors elektra pinga, tiekėjai vis dar neatsikrato skolininkų. Tad Seimo nariai ragina leisti skolas grąžinti dalimis.

„Vartotojas turi kreiptis ir išreikšti tokį norą. Tada tiekėjui atsiranda prievolė derėtis ir išdėstyti nuo trijų iki šešių mėnesių laikotarpyje, tvarkingai, komercinį pasiūlymą dėl įsipareigojimo padengti įsiskolinimą“, – sakė Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas.

Pažeidžiamiausiems elektros vartotojams, kurie gauna valstybės pašalpas, norima leisti įsiskolinti daugiau. Elektrą atjungti tik tada, kai elektros suma siekia ne 147 eurus, kaip yra dabar, o – 480 eurų.

Tendencijos yra tokios, kad elektros energijos poreikis augs, o tai reiškia, kad ir elektros energijos kainos irgi didės“, – kalbėjo Seimo narys Lina Jonauskas.

Anot tiekėjų, augant skolų sumai, ją dengti turės kiti vartotojai. Vadinasi, elektra brangtų.

„Kuo didesni administravimo kaštai, natūralu, kad jie vis tiek turi kažkur nugulti“, –  įžvalgomis pasidalino M. Giga.

Ar bus leista įsiskolinti daugiau, dar turės nuspręsti Seimas.