Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama liberalizuoti vaistų prekybą gydymo įstaigose. Už balsavo 62, prieš – 16, susilaikė 13 parlamentarų. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 26 dieną.

Opozicijai paprašius Vyriausybės išvados, Seimas siūlymą atmetė. Už Vyriausybės išvados reikalingumą balsavo 43, prieš – 25, o susilaikė 22 Seimo nariai. 

Pasak vienos iš pataisų autorės Agnės Širinskienės,  pakeitimai palengvins vaistų prieinamumą „sukuriant alternatyvią galimybę įsigyti vaistus, tikėtina pigiau“.

Sveikatos reikalų komiteto narys socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Antanas Vinkus taip pat prognozavo, kad tokios vaistinės bus naudingos žmonėms.

„Pagerins žmonių apsirūpinimą vaistais patrauklesne kaina ir per trumpesnį laiką“, – teigė jis.

Opozicijos atstovai siūlomus pakeitimus vertino skeptiškai.

„Sunku įsivaizduoti, kad vidury Europos, 2018 metais, kada vyrauja rinkos ekonomika, mes priimame tokius sprendimus“, – piktinosi Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas taip pat tvirtino, kad siūlomi pakeitimai iškraipys rinką.

„Jos (valstybinės vaistinės –BNS) veiks nesąžiningos konkurencijos sąlygomis, nes jos nemokės tam tikrų išlaidų. Tai ilgainiui dėl tokių sprendimų kitos vaistinės užsidarinės. Taigi prieinamumas vaistų mažės. Dėl to didės eilės ir ilgainiui ir pačios kainos vaistų gali pradėti kilti“, – aiškino M. Majauskas.

Sveikatos reikalų komiteto nariui Raimundui Martinėliui kilo įtarimas, kad naujosios vaistinės bus finansuojamą iš PSDF lėšų.

„Šiuo metu kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje praktiškai veikia vaistinės, kaip ir nėra poreikio steigti antrą vaistinę ir dar finansuojamą iš PSDF biudžeto. PSDF biudžeto lėšos, kurių ir taip trūksta ligoninių darbuotojų atlyginimams, nueitų į veiklą, nesusijusią su viešosios asmens sveikatos priežiūros paslaugomis“, – teigė jis.

A. Širinskienė tvirtino, kad tokios vaistinės „puikiai išsilaikys“.

„Steigimui (vaistinių – BNS) lėšų nereikės (...) Neįsivaizduoju, kaip PSDF turėtų ir dėl kokių priežasčių papildomai subsidijuoti vaistinių, iš esmės atsirandantį tinklą. Tikrai vaistinės, mano galva, gebės užsidirbti“, – pridūrė ji.  

Tačiau A. Matulas su tuo nenorėjo sutikti. Pasak jo, dabar ligoninių vaistinėse dirbantys žmonės „teturi po etatą ar po pusę etato“.

„Reikės priimti po kelis žmones, lėšų tikrai reikės“, – tikino parlamentaras.

Be kita ko, jis prognozavo, kad dėl tokių valstybinių vaistinių veiklos vaistai gali brangti įprastose vaistinėse.  

„(Gydymo - BNS) įstaigų vadovai dabar užsiims ne tik gydymu, (...) bet mieliau užsiims vaistų bizniu. Lazda turi du galus, ar nebus taip, kad visuomeninėse vaistinėse, dėl apyvartos sumažėjimo, paprasčiausi vaistai, ar tie patys maisto papildai brangs?“, – svarstė A. Matulas.

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė anksčiau yra tvirtinusi, kad valstybinių vaistinių būtinybės nėra, nes jau dabar ligoninių patalpose ar šalia veikia po kelias vaistines, todėl jų konkurencija yra didelė.

Pasak jos, ligoninių vaistinės nuo įprastų labai skiriasi, joms taikomi skirtingi vaistų laikymo reikalavimai, todėl paversti jas įprastomis vaistinėmis reikės daug investicijų.

Pataisos, kurias teikia „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis ir A. Širinskienė, siūlo ligoninių vaistinėse nuo kitų metų sausio vaistus ir vaistines prekes išduoti ne tik jose gydomiems pacientams, o visiems – ir atėjusiems „iš gatvės“. 

Linksta sugriežtinti vaistų ir papildų reklamą

Seimas nusiteikęs sugriežtinti vaistų ir maisto papildų reklamą bei vaistų reklamuotojų vizitus į sveikatos įstaigas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė  armacijos įstatymo pataisoms: už balsavo 65, prieš – vienintelė liberalė Aušrinė Armonaitė, o susilaikė 19 parlamentarų.

Siūloma nuo 2019 metų uždrausti vaistų reklamuotojų vizitus į sveikatos įstaigas – jie medikams informaciją galėtų teikti tik per specialius renginius, kurių tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras, o ne įstaigos vadovas.

Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas tikino, kad nauja tvarka perteklinė – jis žadėjo teikti pataisą, kad tokią tvarką nustatytų įstaigų vadovybė, o ne ministras. 

Be to, nuo kitų metų siūloma griežtinti vaistų ir maisto papildų reklamą per radiją ir televiziją – jos kartu nebūtų galima transliuoti tame pačiame reklamos intarpe, išskyrus, kai tarp vaistų ir maisto papildų reklamos pateikiama kita reklama. Taip siekiama atskirti vaistų ir papildų reklamą.