Pasak frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, dėl to nukentės paprasti žmonės – valdantieji neatsižvelgė į darbiečių siūlymus didinti vaiko pinigus ir valstybės tarnautojų koeficientus, kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir vidurinei klasei bei kitus didelės įtakos kiekvienai šeimai galinčius turėti siūlymus.

„Mūsų neįtikina valdžios sprendimai ir būsimų metų biudžetas, kad iš balos išlipsime sausi. Į nuolatines frakcijos pastabas, kad dabartinį pensijų didinimą, NPD kėlimą ar simbolinį vaiko pinigų kėlimą jau apkandžiojo infliacija, taip ir liko neatsakyta. Biudžete numatytas pajamų ir kainų kilimas neproporcingas, infliacija auga, o priemonių jai suvaldyti nenumatoma. Tenka apgailestauti, kad šįsyk sužaidė valdančiųjų ambicijos – net matydami, kad opozicijos siūlymai yra geri, dėmesio jie tam neskyrė. Diskusijų imitacija buvo nebloga, tačiau tik tiek“, – mano frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.

Pasak jo, vienas aktualiausių klausimų – valdančiųjų siūlymai dėl NPD, kurie užribyje palieka vidurinę klasę. Jei būtų įsiklausyta į Darbo partijos frakcijos siūlymą, atlyginimai kiltų ne tik minimalią algą gaunantiesiems. Pasak V. Fiodorovo, kiek daugiau uždirbantiems atlyginimai į rankas būtų padidėję keliasdešimčia eurų, tačiau valdantieji nusprendė, kad NPD reikia didinti tik tiems, kurie uždirba mažiau, nei siekia vidutinis atlyginimas.

„Deja, į mūsų siūlymą didinti NPD ir vidurinei klasei atsižvelgta nebuvo. Taigi šiems žmonėms teks didesnė mokesčių našta. Manau, kad tai yra neteisinga, nes visi mes sumokame mokesčius – ir tie, kurie gauna vidutines pajamas, ir tie, kurie gauna mažesnes. Valdantieji pasielgė neteisingai, mūsų pasiūlymas buvo logiškesnis, prasmingesnis ir atlieptų visų gyventojų, kurie dirba, uždirba ir moka mokesčius, lūkesčius“, – pastebi frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Parlamentaro nuomone, biudžetas nėra visiškai blogas – kartu su juo priimama nemažai įstatymų, gerinančių padėtį šalyje, mažinančių skurdą. Darbo partijos frakcija tuos sprendimus palaikė.

Dalį tų sprendimų Darbo partija siūlė daugiau nei dešimtmetį, pavyzdžiui, sparčiau didinti minimalią algą. „Džiaugiamės, kad net ir dešinieji, kurie dėl to mums klijavo įvairiausias etiketes, pagaliau suprato, kad tai ne tik galima, bet ir būtina padaryti. Tačiau biudžetas ir jį lydintys projektai palieka daug klaustukų, apie kuriuos būtina kalbėti ir kuriuos, tikimės, valdantieji ištaisys biudžetui grįžtant iš Vyriausybės“, – sako V. Gapšys.

Anot jo, pirmiausia tai – milžiniškos rezervų eilutės, kurių bendra suma gerokai perkopia milijardą eurų. Pasak parlamentaro, nesugebėjimas šių lėšų priskirti realioms programoms atima iš parlamento galimybę įvertinti tų pinigų nukreipimo tikslingumą. Frakcija mano, kad įžengiant į trečiuosius pandemijos metus „nebepadoru prisidenginėti pandemijos neprognozuojamumu ar nežinojimu, kiek pinigų bus išleista vakcinoms“.

„Niekas neneigia tų išlaidų poreikio, bet iš Vyriausybės mes tikimės situacijos kontrolės, o ne plaukimo pasroviui“, – teigia V. Gapšys.

Anot jo, jei išlaidos sveikatos sektoriui šiomis dienomis suprantamos, tai visiškai nepaaiškinama pažangos priemonių eilutė, kurioje yra daugiau kaip 900 mln. eurų.

„Dar ir šiandien nėra jokio tikslumo, tad jaučiamės taip, tarsi vietoje torto gautume maišą miltų su paaiškinimu, kad tortas iš jų bus be galo skanus. Gal ir taip, bet šiandien to garantuoti niekas negali.

Taigi nors valdantieji šį projektą giria, o Darbo partijos frakcija įžvelgia tam tikras geras tendencijas, akivaizdu, kad perkant prekę už daugiau kaip 16 milijardų eurų, brokas neturi badyti akių. Todėl šiandien grąžiname Vyriausybei šį vis dar brokuotą produktą tobulinti ir tikimės, kad Seimą jis pasieks kur kas geresnės būklės“, – teigia Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.