„Tai neišvengiamas procesas (didesnė krašto apsaugos finansavimo priežiūra – BNS) augant krašto apsaugos finansavimui“, – pirmadienį komiteto posėdyje teigė  BFK vadovas Mykolas Majauskas. 

„Tai užtikrins pasitikėjimą dėl tų išlaidų finansavimo visuomenėje“, – pridūrė jis. 

A. Anušausko teigimu, griežtesnė krašto apsaugos sistemos finansavimo priežiūras neduos naudos, nes ir dabar Seimui teikiama visa informacija apie įsigijimus gynybos srityje.

„Nematau pridėtinės vertės, tai bus sviestas sviestuotas. Bet neprieštarauju dar vieno sluoksnio užtepimui“, – sakė A. Anušauskas.

Griežtinti krašto apsaugos sistemos finansavimo priežiūrą BFK pasiūlė svarstydamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisą. 

Nematau pridėtinės vertės, tai bus sviestas sviestuotas. Bet neprieštarauju dar vieno sluoksnio užtepimui.

Dabartinė tvarka taip pat numato, kad apie įsigijimų planus ir numatomą priimti sprendimą dėl naujo įsigijimo projekto, kurio vertė viršija 20 mln. euro, krašto apsaugos ministras turi informuoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.

M. Majauskas sako, kad gynybos sistemos finansavimo didinimas verčia griežtinti lėšų tam panaudojimo priežiūrą.

Komitetas pirmadienį vienbalsiai nutarė, kad informacija apie įsigijimus, viršijančius 20 mln. eurų, būtų informuojamas ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bet ir BFK.

Jiems KAM informaciją turės pateikti raštu.

„Keistas skaičius, nes teikiame informacija ir už mažesnius įsigijimus“, – replikavo krašto apsaugos ministras.

Komitetams turėtų būti pateikta informacija, kokio poveikio iš tokių investicijų tikimasi: koks gynybinis pajėgumas ir kiek bus jis išplėtotas, kokie bus įsigijimai ir kiek, už kokią kainą, kokios planuojamos ilgalaikio aptarnavimo sąnaudos.

Taip pat turės būti nurodomos pirkimuose ar projektuose dalyvaujančios įmonės.

BFK pirmadienį pritarė Vyriausybė siūlymui tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą numatant didesnį krašto gynybos finansavimą.

Seimas praėjusią savaitę ėmėsi biudžeto tikslinimo numatant išlaidas gynybai didinti iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 300 mln. eurų. Dabar šis dydis yra 2,05 proc. BVP.

Anksčiau šiems metams krašto apsaugai buvo suplanuota 1,2 mlrd. eurų.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetas didinimas Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje.