Komitetas išnagrinėjo ir pritarė kelių parlamentinių komitetų išvadoms dėl 2021 metų valstybės biudžeto projekto.

Pavyzdžiui, Kaimo reikalų komitetas siūlo papildomai biudžete ir Ateities ekonomikos DNR plane numatyti beveik 140 mln. eurų, Vidaus reikalų ministerijai trūksta 65 mln. eurų, kitos institucijos prašo mažiau, tačiau daugiausia – darbo užmokesčiui, patalpų remontui. 

Komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo teigimu, kol kas Vyriausybei siūloma įvertinti 40 mln. eurų poreikį biudžete. Kitų prašomų lėšų siūloma ieškoti DNR plane.  

Jis pabrėžė, kad pagal prašymus papildomai skirti lėšų matyti, kokiose srityje tinkamai planuojamos išlaidos ir pajamos, o kokiose – bandoma gudrauti.

„Vienos sritys gyvena gana gerai: algoms, kitoms reikmėms užtenka, o kitoms, pavyzdžiui, ugniagesiams, net bazinei algai neužtenka pinigų. Kai kyla minimali alga, jiems ir koeficientas kyla, bet atlyginimų pakėlimui pinigų nėra. Rajonų ugniagesiams blogiausia“, – posėdyje kalbėjo V. Ąžuolas.

„Vienos įstaigos bando įtilpti į rėmus – kiek gauna, už tiek stengiasi išgyventi: atleidžia, nepriima darbuotojų, du dirba už keturis, o kitos, pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas – pernai, šiemet –  prokurorai gudrauja – pasididina algas daugiau nei turi pinigų, o paskui sako: duokite pinigų“, – pridūrė jis. 

Pasak BFK nario konservatoriaus Mykolo Majausko, komiteto pritarimas papildomam lėšų poreikiui nieko nereiškia: „Ką keis tas pritarimas ar nepritarimas. Projektas vis tiek bus atiduotas Vyriausybei. Jau naujai Vyriausybei“.

M. Majausko teigimu, kur kas svarbesnės būtų komiteto diskusijos vertinant Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas dėl kitų metų biudžeto.

„Yra keli dalykai pakankamai svarbūs. Nenumatyta amortizuoti koronoviruso krizės ekonomikai  padarytą žalą – nei verslui, nei darbdaviams, nei darbuotojams: prastovas, ligos išmokas ir kitus  dalykus. Visos iki šiol taikytos priemonės baigiasi gruodį“, – kalbėjo Seimo narys. 

V. Ažuolas kad, kad lėšos remti darbuotojus ir verlsą bus imamos iš valstybės pasiskolintų lėšų koronoviruso krizei įveikti. 

M. Majauskas taip pat pasigenda pakankamai lėšų valstybės įsipareigojimams vykdyti.

„Nėra vykdomi įstatymuose numatyti įsipareigojimai darbo užmokesčiui ir šiandien komitete matėme – daugelis įstaigų prašo lėšų papildomai savo darbo užmokesčio fondams“, – teigė jis. 

M. Majauskui taip pat abejojo, ar numatytos 2021 metų biudžeto įplaukos iš atidėtų mokesčių yra per didelės.  

„Įstatymai numato, kad atidėtus mokesčius galima sumokėti ir 2022 metais be jokių procentų. tai kodėl verslui mokėti mokesčius kitais metais, jeigu jis tai galės padaryti 2022-aisiais. Ar tai realu, kad verslas mokės kitais metais turėdamas galimybę mokėti vėliau“, – BNS teigė parlamentaras.

„Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė praėjusią savaitę pranešė, kad įmonės, kurioms dėl koronaviruso krizės atidėtas mokesčių mokėjimas, juos pradės grąžinti 2022 metais. Jau yra sudaryta 130 mln. eurų atidėtų mokesčių grąžinimo sutarčių.