Aplinkos apsaugos komitete dirbantis „laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtina, kad nededantys pastangų gyventojai neturėtų būti valstybės remiami.

„Man neatrodo tinkama tokia skurdo mažinimo priemonė apskritai. Reikia spręsti tų žmonių įdarbinimą. Žmogus nenusiperka taupaus šaldytuvo ar neapsišiltina namo sienų, o mes jam bandome tokiais neefektyviais būdais duoti kažkaip nemokamai elektros energijos“, – šią savaitę Aplinkos apsaugos komitete pareiškė K. Adomaitis.

Pasak jo, labiau apsimokėtų tas lėšas skirti keliams. „Teiksiu tokį siūlymą“, – žadėjo parlamentaras.

Vadinamosioms skurdo bendrijoms iki 2028-2029 metų būtų paskirstyta 207 mln. eurų  – ši suma leistų bendrijoms pastatyti ar įsigyti saulės ir vėjo elektrinių, kurių galia būtų maždaug 150 megavatų. Dalis lėšų būtų dotacija, kurios dydis priklausys nuo to, kokia parko dalis bus perleista naudotis nepasiturintiems, o kitos – lengvatinė paskola.  

Energetikos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vedėjas Arvydas Dragūnas teigė, kad kitais metais bus paskirstyta apie 10 proc. suplanuotų lėšų, arba 20 mln. eurų. 

Man neatrodo tinkama tokia skurdo mažinimo priemonė apskritai.

Į šias lėšas galės pretenduoti tos skurdo bendrijos, kurias įkurtų savivaldybės arba jų įstaigos. Nepasiturintys gyventojai turės gauti bent po vieną kilovatą elektrinės galios. Bendrija nepasiturintiems gyventojams turėtų perleisti iki 50 proc. jėgainės galios. Kitą elektros energiją galėtų naudoti savivaldybės įstaigos.    

Pasak energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, Europos Komisija energijos bendrijoms neleido naudoti RRF lėšų.

Eurostato duomenys rodo, kad 2021 metais apie 6,9 proc. europiečių negalėjo tinkamai apšildyti savo namų. Lietuvoje energetinis skurdas (23 proc.) yra vienas didžiausių Europoje, nusileidžiantis tik Rumunijai (24 proc.). 

Energetikos ministerija tokioms bendrijoms yra rezervavusi galias elektros skirstomuosiuose tinkluose.